Šiemetinis Druskininkų teatro festivalis kviečia išlaisvinti vaizduotę ir atrasti kitokį pasaulį. Ne veltui konkursinę jo programą liepos 13-14 d. pradės Lietuvoje pirmą kartą viešintis teatras „Image“ iš Prahos, scenoje kuriantis netikėtą spalvų ir formų nuotykį.
 |
| Vaivorykštinės sielos gelmės |
Plačiai atmerktos akys
Kuo šis čekų teatras skiriasi nuo kitų? Jis laužo logikos ir fizikos dėsnius. Stebuklai pasipila iš paslaptingos juodos dėžės. Jūs nematote ir negirdite aktorių – magija ir judesys perteikia tai, kas neišsakoma. Tragiška tampa komiška. Neįmanoma tampa įmanoma. Teatras provokuoja – veda prie sielos gelmių, kurių galbūt nebuvote pažinę.
1989 m. choreografė Eva Asterova ir kompozitorius Aleksandras Čiharas ryžosi įkurti nepriklausomą teatrą, kuris jungtų šiuolaikinį šokį, džiazą, pantomimą. Taip pat šis teatras turėjo pasiūlyti išmoningą pramogą ir gerą dozę juoko. Taip prasidėjo Image – Black light theatre („Vaizdas – juodos šviesos teatras“) istorija. Įvairiuose pasaulio festivaliuose pristatę per šešis tūkstančius spektaklių čekai savo sėkmės garantu laiko bet kokio amžiaus, tautybės ar rasės žmonėms suprantamą reginį. „Yra daug daug kultūrų, etninių grupuočių, tačiau visų mūsų estetikos pojūčiai panašūs. Tikime, kad siela suteikia teatrui gyvybę. O sielos kalba – viena“, – sako teatro įkūrėjas Čiharas. Populiarumu nesiskundžiantis Image teatro kolektyvas ieško naujų raiškos būdų ir tobulina savo pasirodymus.
Pirmosioms gastrolėms Lietuvoje Čekijos teatras paruošė geriausių numerių koliažą „The Best of Image“. Čia bus visko po truputį: mistika dvelkiančių šviesos efektų, groteskiškų eksperimentų, kvapą gniaužiančių akrobatikos triukų, iš koto verčiančių pantomimos skečų. Aktoriai tvirtina, jog šį šou jie kaskart vaidina su didžiausiu malonumu, nes, pasak jų, visa, kas šauna į galvą, gali tapti realybe. Niekas nėra tai, kas atrodo. Niekas nėra absoliučiai juoda ar balta.
„The Best of Image“ – tai žvilgnis į mažą žmogų didelėje visatoje. „Bandome pajusti žiūrovus, kad galėtume juos nustebinti ir prakuokinti, išgryninti tai, kas vienija mūsų mintis, suteikti vaizduotei formą ir spalvą“, – sako Čiharas.
Meilės enciklopedija
 |
| Čekai rodys fantazijų šėlsmą |
Sekmadienį, liepos 15 d., iš Vytauto V. Landsbergio pasakos nužengęs briedis Eugenijus tyrinės įmanomas meilės rūšis. V. V. Landsbergis lieka ištikimas pamėgtam savo žanrui – absurdo pasakaitėms, kupinoms išminties ir humoro, mėgstamoms ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų.
Režisierius aptaria tris meilės rūšis: meilę iš susižavėjimo, meilę iš prigimties ir dieviškąją meilę. Pirmoji ilgai netrunka. Ją sužadina tai, kas neįprasta, gražu, patrauklu. Bet tokia meilė greitai išgaruoja arba ateityje tik skaudina ir kelia liūdesį.
Meilė iš prigimties auga, didėja. Juk visada patogiau jaučiamės su senu, gerai pažįstamu bičiuliu nei su nepažįstamu. Tačiau ši meilė stokoja jaudulio, džiaugsmo bei ugnies. Dieviškoji meilė pranoksta visas kitas meilės rūšis. Ji šviečia kaip saulė, suteikia šilumą ir laisvę – tokia meilė neįkalina jokiame narvelyje. Kuo labiau prie jos priartėji, tuo daugiau žavesio patiri. Ji sukelia nusiraminimą, artumą ir nepažįsta nuobodulio.
Režisierius spektaklyje žiūrovus perkelia į Labanoro girią ir linksmai pateikia įvairias meilės situacijas. Tai savotiška meilės situacijų enciklopedija, kurioje aistringai santykius aiškinasi, pykstasi, liūdi ir džiaugiasi briedis Eugenijus, lakštingala Izabelė ir karštai briedį pamilusi lydeka Ifigenija. „Dar kai rašiau knygą, galvojau apie lietuvių charakterio ypatybes ir mūsų tarpusavio santykius. Mes turime daug kompleksų – žmonės nelinkę rodyti jausmų, bijo bendrauti, todėl dažnai išgyvena nelaimingą meilę“, – sako V. V. Landsbergis. Pagrindinį vaidmenį nuotaikingame ir dainingame spektaklyje sukūrė ir jam linksmą muziką parašė Jaunimo teatro aktorius, bardas Gediminas Storpirštis.
Lietuvos kino sanatorija
 |
| Tai ne kadras iš „Jausmų”, o iš čekų spektaklio. Bet taip pat apie jausmus. Nuotraukos iš festivalio archyvo |
Kalbas apie lietuviško kino „mirtį“ jau senokai pakeitė šūkis apie jo „atgimimą“. Saldžių atgimimo vaisių galima paskanauti didžiųjų kino teatrų salėse arba nusiraškyti prekybos centruose DVD pavidale. Tačiau lietuviško kino klasikos šedevrų pamatyti beveik neįmanoma, o už didžiųjų miestų ribų – net nėra kur. Tad teatro festivalio organizatoriai ryžosi Druskininkuose „atidaryti“ kino teatrą – kiekvieną savaitę sanatorijos „Lietuva“ salėje vyks žymiausių lietuvių režisierių filmų peržiūros bei susitikimai su jų autoriais ir ekrano žvaigždėmis. Filmus žiūrovams pristatys kino kritikas Skirmantas Valiulis, kurio atrinktame „meniu“ – nuo legendinio Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ iki madingo Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjimo“ bei tarptautinį pripažinimą pelniusios lietuviškos dokumentikos. Autoriniuose vakaruose žiūrovai turės retą galimybę pabendrauti su aktoriais ir režisieriais. Organizatoriai sako, jog „Lietuvos“ sanatoriją lietuviškam kinui pasirinko ne todėl, kad jam reikėtų reabilitacijos, o todėl, kad tai simbolinė kinui erdvė – miesto kino teatras sudegė, o čia tebegyvena „į pensiją išėjęs“ kino projektorius.
Druskininkų teatro festivalio informacija
Liepos 13, 14 d. 20 val.
Šviesos ir judesio šou „The Best of Image“, Čekija
Liepos 15 d. 16 val.
Spektaklis visai šeimai „Briedis Eugenijus“
„Nemuno“ sanatorijos salėje (T. Kosciuškos g. 6)
