Vakar, 2015 m. sausio 29 d. Kultūros ministerijoje buvo pristatytas tyrimas „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės".
Antras etapas
VšĮ Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras 2010 metais pradėjo kompleksinį tyrimą „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės". Jis buvo atliekamas norint pateikti Lietuvos teatrų sistemos modernizavimo gaires. Tam buvo analizuojama skirtingų teisinių formų teatrų sistema, įvertinant teatrų valdymą ir veiklą bei finansavimą teisiniais, ekonominės ir kūrybinės veiklos aspektais.
Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais. Pirmiausia buvo tiriami valstybės dramos teatrai. Pirmasis tyrimo etapas buvo įgyvendintas 2010 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tyrime dalyvavo: Nacionalinis dramos teatras, Kauno dramos teatras, Jaunimo teatras, Rusų dramos teatras, Klaipėdos dramos teatras, J.Miltinio dramos teatras, Vilniaus Mažasis teatras, Šiaulių dramos teatras. Su pirmojo tyrimo etapo medžiaga galima susipažinti čia.
Antruoju etapu buvo tiriamos nevyriausybinių scenos menų organizacijų veikla ir jos efektyvumas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti nevyriausybinių scenos meno organizacijų teisinį reglamentavimą, finansavimą ir veiklą. Tyrime dalyvavo: VšĮ „Menų spaustuvė", VšĮ „Oskaro Koršunovo teatras", VšĮ teatras „cezario grupė", VšĮ „Vyčio Jankausko šokio teatras", VšĮ „Laimingi žmonės", VšĮ Teatras „Atviras ratas", VšĮ Teatras „Meno fortas", VšĮ Kauno Mažasis teatras. Tyrimą finansiškai parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Nelinksmos išvados
Kaip ir pirmajame tyrimo etape, buvo tiriama trijų paskutinių metų organizacijų veikla, šiuo atveju - 2011 - 2013 metų laikotarpis.
Supažindindami su tyrimu jo vadovas Audronis Liuga bei duomenis rinkusios ir apibendrinusios Ina Pukelytė bei Goda Dapšytė pabrėžė šias išvadas:
- kuriant jau esantį Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą net nebuvo orientuotasi į naujas profesionalaus scenos meno organizacijas., todėl vien dėl to jį reikia keisti - jis neatitinka tikrovės;
- Valstybė per programas dalinai remia tik spektaklių ar programų kūrimą ir kompensuoja jų sklaidos išlaidas, tačiau visiškai neremia NVO veiklos, t.y. visiškai neužtikrina jų tęstinumo. Todėl organizacijų veiklos planuojamos tik trumpuoju laikotarpiu, dažniausiai pusei metų.
- Nevyriausybinės scenos menų organizacijos per tiriamąjį laikotarpį iš savo veiklos gavo vidutiniškai 1,7 karto daugiau pajamų negu valstybė joms skyrė finansavimo. Iš jų: „Meno fortas" uždirbo 4 kartus daugiau nei gavo iš valstybės. Jo pajamas sudaro 84 proc. lėšų, gaunamų iš gastrolių užsienyje, ir 16 proc. - iš lėšų, uždirbamų Lietuvoje. OKT / Vilniaus miesto teatras 73 proc. uždirbamų lėšų gauna iš viešnagių užsienyje, 27 - Lietuvoje. „Galima apibendrinti, - sakė Liuga, - kad iškiliausius mūsų teatrų kūrėjus išlaiko užsienis".
- „Oskaro Koršunovo teatro" ir „Meno forto" veiklos rodikliai rodo, kad šie, iš dalies valstybės remiami teatrai, sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę už joms skiriamą dalinį finansavimą ir nuosekliai vykdo tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą.
- Visos tiriamos scenos menų organizacijos, išskyrus „Menų spaustuvę", beveik nevykdo kitos veiklos nei spektaklių kūrimas ir sklaida ir nesinaudoja galimybe gauti dalinį valstybės finansavimą jai vykdyti. „Menų spaustuvės" veikla be spektaklių kūrimo ir sklaidos apima rezidavimo paslaugas, profesinių scenos menų paslaugų teikimą ir leidybą. „Menų spaustuvės" veiklos įvairovė įtakojo naujų valstybės projektinio finansavimo programų atsiradimą.
- Daugiausia spektaklių rodančiose nevyriausybinėse scenos menų organizacijose „Atviras ratas" (778), Kauno Mažasis teatras (324), „Oskaro Koršunovo teatras" (319) vaidinama beveik kas antrą dieną per metus.
- Darbo sutartys nevyriausybinėse scenos menų organizacijose sudaromos tik su įstaigos administraciniu personalu.
Todėl remiantis šiuo tyrimu ir NVO veiklos efektyvumu, galima daryti nelinksmas išvadas, kad, pasak Audronio Liugos, „20 metų Lietuvos laikotarpis parodė, kad nevalstybinis sektorius spiria į užpakalį valstybiniam". Ir todėl dabar būtina sunormalizuoti šias dvi sferas, tarp kurių yra iškilęs antagonizmas, o nėra sistemos, subalansuojančios šias dvi sritis kaip susisiekiantys indai. Todėl dabar svarstomas teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymas turi būtų pakeistas kitu, išlyginant šias disproporcijas, ir tyrimas tam yra svarbi medžiaga.
Visa tyrimo medžiaga.
Menų faktūros inf.
