 |
| Rimas Tuminas pakluso trijų seserų šauksmui. Nuotrauka iš www.ambasada.lt |
Rimas Tuminas pagaliau mums pasakė tai, ką rusų teatralai žinojo jau visą mėnesį: jis sutiko vadovauti Maskvos Vachtangovo teatrui.
Interneto portalas lenta.ru tai paskelbė gegužės 31 d., o Grigorijus Zaslavkis „Nezavisimaja gazeta“ birželio 4 d. rašė: „Pirmą vasaros dieną Federalinė kultūros ir kinematografijos agentūra išplatino naujieną, visgi supurčiusią teatrinę Maskvą, o tikriausiai ir visą Rusiją: Jevgenijaus Vachtangovo teatrui vadovaus lietuvių režisierius Rimas Tuminas. Įdomu, kad ir pačiame teatre šią naujieną daugelis sužinojo iš interneto puslapių. O dar kelios valandos iki Michailo Švydkojaus oficialaus komentaro Tuminas gana miglotai kalbėjo apie savo persikėlimo į Maskvą perspektyvas“. Galima tik pridurti, kad apie miglotas perspektyvas režisierius lietuvių žiniasklaidai kalbėjo dar ir kelios savaitės po Švydkojaus pareiškimo.
Rimą Tuminą į šį teatrą jau kvietė ir šių metų pradžioje, bet jis atsisakė Michailo Uljanovo naudai (Maskvoje kalbama, kad būtent dėl Tumino, kaip čia statysiančio režisieriaus, „kortos“ Uljanovas išsilaikė poste šių metų pradžioje, kai buvo skelbiamas konkursas teatro vadovo vietai užimti). Tačiau po garsaus rusų aktoriaus mirties šių metų kovo 26 d. vadovaujanti vieta vėl liko laisva. Į ją tarp pretendentų buvo minimi garsūs režisieriai Valerijus Fokinas, Maksimas Suchanovas, Vladimiras Ivanovas, Jevgenijus Kniazinas ir net Robertas Sturua. Fokinas su Suchanovu atsisakė, o kiti režisieriai teatre turėjo ir šalininkų, ir priešininkų. Rusų teatro kritika svarsto, kad Tuminas buvo pasirinktas ir dėl to, kad jis laiką dalins tarp Lietuvos ir Rusijos, o tai leidžia patogiau jaustis administracijai. Antra priežastimi kritikas Zaslavkis įvardija pačią Vachtangovo teatro situaciją: tai elitinis teatras, bandęs tęsti garsiojo Jevgenijaus Vachtangovo liniją, tačiau tas elitas jau ėmė „išsivaikščioti“. Iš rusų režisieriaus būtų reikalaujama (ir iškart nepasitenkinta) tos linijos tęsimo. O Tuminas – „nuošali figūra“, ir nieko bendro su ta tradicija neturi. Tačiau jis Maskvos mylimas (šiame teatre 2002 m. jis pastatė „Revizorių“, 2000 m. „Sovremennike“ – „Vaidiname ... Schillerį“), ir vien jo atėjimas vėl teatrui gali grąžinti daug benusisukančių nuo jo žiūrovų.
Kokie Tumino planai Lietuvoje – išsakė jis pats žinių tarnyboms: statyti čia, Vilniaus Mažajame teatre, tačiau jau neteks mokyti ketvirtakursių savo surinktų studentų. Ar nuo kitų metų jis liks Vilniaus Mažojo teatro vyriausiuoju režisieriumi, spręs Kultūros ministerija. O Maskvoje kol kas artimiausi jo planai yra susiję su ... „Sovremenniko“ teatru: balandžio mėnesį jis rinko aktorius spektakliui „Vargas dėl proto“. Tikėsimės, tai nebus autobiografinė komedija.
Menų faktūros inf.
