„Kovos klubas” manifestuoja mūsų požiūrį į visuomenę ir bendražmogiškus dalykus. Šis kūrinys – loginė ankstesnių spektaklių tąsa. Jis tarsi pats atėjo pas mus”, – teigė režisierius.

Šiuo metu Maironio kūryba reiškiasi visai kitu buvimu – kaip kalba, giedojimas, žmonių subuvimas, susijęs su biografijomis ar tautos likimu. Todėl dažnai prisimenama ne knyga, jos viršelis, o kur tekstai buvo išgirsti, skaityti.

Išgeri kavą – išmeti puodelį, suvalgai dvigubą sumuštinį – pasigardžiuoji dietine kola. Tačiau ar iš tiesų galima taip paprastai suvartoti pagrindinę žmonijos vertybę – meilę? „Gelbėkime meilę“ – tai protestas prieš žmogaus jausmų vartojimą.

Ne viskas, ką daro Vikšraitis, yra gerai. Direktorius turėtų būti diplomatiškesnis, parodyti daugiau dėmesio žmonėms. Tačiau teatro veiklos rodikliai, palyginti su Tereso vadovavimo laikotarpiu, pagerėjo.

Oskaro Koršunovo teatras jau ketvirtą kartą iš eilės laimi konkursą vadintis Vilniaus miesto teatru. Konkurse taip pat dalyvavo tik VšĮ „Cezario grupė“.

Pagrindinį vaidmenį atlieka Rui Hortos šokio trupės narė Silvia Bertoncelli, o spektaklio „muzikos takelį“ – populiariąsias Johno Cage’o sonatas ir interliudus preparuotam fortepijonui – atmintinai skambina britų pianistas Rolfas Hindas.

„Kai rašai pjesę lėlių teatrui, puikiai žinai, kad turi išsitekti į pusvalandžio spektaklį. Tada turi būti didelė jausmo, minties ir veiksmo koncentracija – kaip miniatiūroje.”

„Rašytojas ir dramaturgas Antanas Škėma mūsų teatrui yra artimas ir labai brangus. Jis čia dirbo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Spektaklis turėtų simboliškai sujungti senąjį bei atnaujintą teatrą”, – tvirtino Egidijus Stancikas.

Žiūrovas į šį spektaklį turi ateiti pasiruošęs visiems netikėtumams, nes tik atvira sąmone ir atviru žvilgsniu per teatre sapnuojamą kolektyvinį sapną galima mėginti įsibrauti ir į savo sapnus.