Prieš penkerius metus per pokalbį su kolega režisieriumi pradėjome diskutuoti apie Antrojo pasaulinio karo liudininkus. Mane nustebino tokia mintis: kol yra nors vienas gyvas liudininkas, tai – dar ne istorija, tai – gyvenimas.
Rimas Tuminas net savotiškai padovanojo renginiui savo, kiekvienam teatralui žinomą, vardą. „Niekada nebuvau prezidentas. Kai pamačiau festivalio logotipą su savo pavarde, pagalvojau, kad tai dizaineriai juokauja“.
„Talentingi ir nieko nebijantys kūrėjai drąsiai interpretuoja puikiai pažįstamas pjeses, atveria netikėtas jų prasmes, patvirtina jų aktualumą. Neretai – nepatogų ir verčiantį mąstyti. To „Sirenos“ ir siekia“, – sakė Audra Žukaitytė.
Svečių iš Belgijos triukams skirtas įrenginys – tai gyvenimo, judėjimo, poezijos ir humoro kūrimo įrankis, kuris žiūrovams suteikia daug džiaugsmo.
Berutti tarsi apvertė šiuolaikinių operos modernistų šūkį „opera nėra muziejinis menas“ ir perkėlė veiksmą į… Prado muziejų Madride. Operos veikėjai nužengia iš ten kabančių Velázquezo, Rubenso, Franso Halso paveikslų.
„Stengsimės pajusti, apibrėžti ir įvardinti aktualiausias šiandieninio teatro temas, skatinti požiūrių polemiką, padėti gilinti ir plėsti teatro suvokimą“, – įžangoje rašo žurnalo vyriausioji redaktorė teatrologė Ramunė Balevičiūtė.
Menų spaustuvėje – naujos pasakos vaikams ir suaugusiems bei naujų medijų koncertai ir projektai , OKT studijoje – Koršunovo teatro kelio pradžia, Prezidentūros kieme – gruziniška „Karmen“ versija.
Prasminga, kad Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, pirmoji opera atkeliauja į istorinę siužeto vietą. Vienoje gražiausių Palangos erdvių – Birutės parke, Birutės kalno papėdėje skambėsiančiai Miko Petrausko operai atliki suburtos įspūdingos atlikėjų pajėgos.
Pasak Ramučio Rimeikio, tik baigusiems studijas režisieriams labai sunku pristatyti save ir savo darbus platesnei, ne vien akademinei auditorijai. Dauguma iš jų dirba ne tik neturtėdami finansinių išteklių, bet ir patalpų.