Gegužės viduryje Kultūros ministerija buvo paskelbusi konkursą į Klaipėdos dramos teatro vadovo postą. Tačiau nutarus, kad dabartinis vadovas turėtų baigti teatro rekonstrukciją, konkursas atšauktas.
„Neturėjau 11-os metų, kai man tėvas nupirko aparatą. Jis ir išmokė ryškinti juostas, po to pati išmokau, buvo geras užsiėmimas, natūraliai taip tapo“, – sako fotografė.
Vita, nes gyva. Nes jos buvo daug, nes nieko nespėdavo, nes visur norėjo. Visada skubanti, vėluojanti ir visada užtrunkanti. Ir visa tai galima, deja, sumuoti.
Operos scenoje Aleksandras Didysis virs šiuolaikiniu bilijonieriumi iš Rytų Europos, kuris surengia savo mylimajai – kostiumų dizainerei – aukštosios mados šventę.
Stipriausias potyris, apie kurį mums pasakojo po spektaklio, – žmonės iš tiesų pripranta prie jiems vadovaujančio balso: tarkime po spektaklio priėję sankryžą jie vis dar laukia ženklo, ar jau galima eiti.
Priešingai nei kiti avangardinės krypties atstovai, Marguerite Duras nesidomėjo abstrakčia literatūros teorija, jai terūpėjo pačių žodžių galia, prisiminimai, užmarštis ir jausmai.
„Menų spaustuvės“ projektas „Atvira erdvė“ jauniesiems menininkams skelbia šokėjų atranką spektakliui – „YesMoonCan“ (režisierius Jonas Tertelis). Ieškoma drąsių ir dramos teatrui prijaučiančių atlikėjų.
Festivalis keičiasi: vis daugiau į neįgaliųjų teatrų veiklą įsitraukia profesionalių menininkų, spektakliuose gvildenamos rimtesnės temos.
„Radijo teatras – unikalus reiškinys visų pirma tuo, kad šioje vaizdų epochoje čia pirmenybė suteikiama žodžiui ir garsui. Į tai, manau, turėtų atkreipti dėmesį būsimų pjesių autoriai“, – sako redaktorė Jolanta Kryževičienė.
