Atidarymo šventės akcentu taps Angelinos Furmaniuk-Savickienės interaktyvi dangaus fotografijų paroda. Jos metu menininkės užfiksuotas debesų fotografijas šventės dalyviai papildys piešdami savo regėjimus.
Heineris Goebbelsas: „Bandau eksperimentuoti teatro medijomis ir tyrinėti naujas teritorijas. Tai didelė rizika, nes iš tikrųjų nelaikau savęs teatro sistemos dalimi“.
„Šaltinis“ – himnas liberaliajam kapitalizmui – nebuvo aktualus iki pastarosios ekonominės krizės. Šiandienos pasaulis labai primena XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Išgyvename pavojingą ir baisų metą.
Dvi naujos versijos: „Barbora Radvilaitė“ ir „Biografija: vaidinimas“. Romaino Gary išpažintis ir festivalis vaikams ir trimatė mechaninė širdis. negana to – Vilniaus ir Kauno bendras projektas.
„Mada čia yra tik forma – tai aštrus socialinis spektaklis apie žmonių, esančių už ribos, svajones. Podiumas tampa tam tikra ironiška priedanga kalbėti apie rimtus dalykus“, – sakė Koršunovas.
Yasmina Reza: „Man patinka privesti personažą iki kulminacijos, nuplėšti kaukę ir pamatyti, kaip jis palūžta. Būtent šitas emocinis lūžio taškas. Kai laikaisi iš paskutiniųjų ir daugiau jau nebegali, instinktai nugali“.
Cirkas grįžta į savo vietą, o „Naujojo cirko savaitgalio” atidarymui Janis Nuutinenas siūlo prisiminti tikrąjį cirką, kurio nematė nei jis, nei mes. Bet apie kurį svajojame.
Per šimtą vaidmenų teatre, per aštuoniasdešimt kine, pora šimtų persikūnijimų į skirtingiausius herojus ir ištisa kultūros epocha. Tai D.Banionis – gyva gija, siejusi mus, maištingo XXI amžiaus pradžios gyventojus, su Juozo Miltinio teatro legenda, lietuvių kino aukso amžiumi, mūsų aktorių proveržiu į ekranus, tegul ir sovietinius, bet milijoninius.
Tai šiuolaikinio meno paroda, sukurta po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių. Ravenhillas tiria, kaip terorizmas ir karas Artimuosiuose Rytuose paveikė mūsų kasdienybę. „Teatr Post“ trumpas pjeses paverčia 16 instaliacijų.
