Kūrybinė komanda lankėsi Lietuvos kariuomenės pėstininkų batalione, Rukloje, domėjosi tiek Vaidoto bataliono, tiek NATO rotacinių pajėgų karių tarnyba, jos ypatumais ir sėmėsi idėjų spektakliui.
Kūrybos galima „atsikąsti“ bet kur, nes tai – vidinis procesas. Jei palygintum save su taure, jei jaustum, kad kas nors ją visąlaik lašina vynu, turi vienąkart išsilieti – netilps.
Mūsų spektaklis – tai kažkas neapsakomo. Aš labai tikiuosi, kad mes būsime pirmieji, kurie padarys tai, ko Lietuva dar nėra mačiusi.
Žmogaus dydžio lėlėmis Neville´is Tranteris pasakoja apie didžio rašytojo ir seno žmogaus grumtynes su savo silpnybėmis, pagundomis bei prisiminimais.
Enukidzė mums daug papasakojo apie armėnų ir gruzinų kultūrų skirtumus, savo asmenines patirtis. Tačiau tai visiškai svetimos kultūros – pilki lietuviai ir aistringi gruzinai, armėnai.
Girdėdamas muziką, mažylis lavina muzikinį intelektą ir formuoja intonacinį žodyną. Be to, spektaklyje vaikas regi estetiškus vaizdus, meniškas dekoracijas ir tuo pačiu ugdo savo erdvinį-koloristinį intelektą.
Krokuvoje vyksiančiame tarptautiniame teatro festivalyje „Materia Prima“ greta įdomiausių pastarųjų metų neverbalinio teatro pastatymų iš kitų šalių dalyvauja ir Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis.
Visaginiečiai tikėjo savo ateitimi, mėgavosi gerove, o šiandien liko prie „suskilusios geldos“, todėl kiekvienos šeimos istorija yra lyg sustingusio laiko muziejus.
Labai gražu, kai purve išnyra skaistumas. Jutau tam tikrą azartą pasikapstyti po tą purvą ir atrasti gražius dalykus.
