|
|
Kauno valstybinis muzikinis teatras 2008 m. balandžio 5, 6, 9 dienomis pristato antrą šio sezono premjerą – Franzo Leháro operetę „Linksmoji našlė“.
Nuo premjeros Vienoje 1905 m. Leháro operetė tapo viena sėkmingiausių ir dažniausiai statomų visų laikų operečių. Per pirmuosius savo gyvavimo metus užkariavusi visas Europos scenas ir pakerėjusi kelių žemynų muzikinių teatrų publiką „Linksmoji našlė“ nepraranda žavesio jau ilgiau nei šimtmetį. Keletas pasaulinio garso šlageriais virtusių melodijų, užliejančių sielą svaiginančiais smuiko garsais, neįmantrus, smagiai intriguojantis siužetas, aistringi vengriški šokiai – ir lengvabūdiškas turinys užkariauja žiūrovų minias.
Operetės siužetas atspindi XIX a. pradžios didžiųjų imperijų ar paskutinių aristokratiškos visuomenės tvirtovių saulėlydį, kai šalia kilmingų, bet dažnai prasiskolinusių aristokratų šliejasi nekilmingi, bet turtingi bankininkai, žymios aktorės ar šiaip žavios moterys, kurioms kilmę ir kapitalą suteikė jų buvę vyrai. Painūs santykiai, amžina meilės ir pinigų dilema yra puiki medžiaga lengvo turinio muzikinės scenos žanro – operetės libretams.
Turtinga našlė Hana Glavari atvyksta į Paryžių prasiblaškyti. Jos tėvynainiai sunerimę, nes turtingosios našlės naujų vedybų atveju jų mažos šalies „prasiskolinusi“ vyriausybė liks be pagrindinio kapitalo. Grafas Danila gauna užduotį vesti turtuolę našlę ir jos milijonus išsaugoti tėvynei. Tačiau tai ne taip paprasta, nes kadaise Hanos ir Danilos keliai jau buvo susikirtę...Po įvairiausių intrigų virtinės, komiškų situacijų ir kitų operetės siužetui privalomų painių herojų kivirčų, meilė triumfuoja ir „tėvynė tampa išgelbėta“.
Operetės libretas buvo išverstas į beveik tris dešimtis kalbų, pagal ją sukurta daugybė kino ir televizijos filmų, pastatytas baletas, šokių ant ledo spektaklis, ji netgi buvo parodijuojama, o operetės pavadinimas tapo toks populiarus, kad tapo naudojamas kaip įvairių moterims skirtų aksesuarų prekinis ženklas.
Šiam operetės pastatymui režisierius Gintas Žilys ir pripažinta Lietuvos teatro dailininkė Virginija Idzelytė stengėsi sukurti kuo tikslesnę XX a. pradžios atmosferą. Ji labiausiai atsiskleis prabangiais kostiumais, atspindinčiais praėjusio amžiaus Europos aukštuomenės ir turtuolių stilių. Kaip niekada didelis dėmesys skirtas kuo plačiau pateikti to laikmečio madas atitinkančių šukuosenų ir skrybėlaičių įvairovę.
Lietuvoje ši operetė buvo pastatyta Valstybės teatre, karo metu vadintame Kauno Didžiuoju teatru (1941 m., pagrindines partijas dainavo Rostislavas Andrejevas ir žavioji Gražina Matulaitytė), o 1945 m. ją pastatė Kauno muzikinės komedijos teatro trupė (režisierius Stasys Dautartas, dirigentas – Juozas Stupelis, dailininkas – Romanas Krinickas).
Šiandien premjerinės operetės statytojai režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė, choreografas Danil Salimbaev (Rusija, Lietuvoje dirba pirmą kartą). Pagrindinius vaidmenis atliks žiūrovų pamėgti bei teatro kritikų pastebėti ir įvairiausiais apdovanojimais įvertinti teatro solistai Raminta Vaicekauskaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Raimondas Baranauskas, Laimonas Pautienius, Tomas Ladiga, Gediminas Maciulevičius, Živilė Lamauskienė, Kristina Siurbytė, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Deivydas Norvilas, Žanas Voronovas, kiti teatro solistai, dalyvaus choro ir baleto artistai.
Kauno muzikinio teatro inf.
