Teatro dienos išvakarėse teikiamuose Estijos teatro apdovanojimuose triumfavo lietuvė baleto artistė Raminta Rudžionytė-Jordan. Tartu „Vanemuine“ dramos ir muzikos teatro vedančioji solistė paskelbta 2020 metų šokėja. Jos rankose atsidūrė estų dizainerio sukurtas stiklo rutulys su unikaliu įrašu.
Aukščiausią Estijos teatro apdovanojimą lietuvė pelnė už tris vaidmenis, sukurtus 2019 metais. Iš viso šokėjų kategorijoje buvo nominuoti keturi artistai - Raminta vienintelė atstovavo Tartu teatrui.
„Vanemuine“ - seniausias Estijos teatras (1870), tokia ir jo pavadinimo reikšmė. Savita tai, kad jame bene vieninteliame veikia operos, baleto ir dramos trupės.
Nenukrito nuo medžio
LRT.lt R. Rudžionytė teigė, esą įvertinti jos vaidmenys pasižymi visiškai skirtinga stilistika, savita šokio kalba. „Apdovanojimas tikrai man „nenukrito nuo medžio“, o atsirado po ilgo, kruopštaus kasdienio darbo ir iš begalinės meilės savo profesijai“, - LRT.lt teigė šokėja.
Štai choreografės Mai Murdmaa spektaklyje ,,Tango of love or at the end of time“ jos sukurta Fermina - dramatiškas, emocionalus vaidmuo, kupinas sielvarto. „Manau, anksčiau, dar nepatyrusi gyvenimiškų praradimų, vargiai būčiau galėjusi sukurti tokį įtaigų, stiprų darbą“, - teigė Estijos teatro apdovanojimų laureatė.
Pekino šokio teatro (Beijing Dance Theatre) choreografės Wang Yuanyuan spektaklyje „Moorland Elegies“ lietuvė atliko solinį vaidmenį. Neoklasikos ir modernaus stiliaus veikalas, pasak Ramintos, jai leido atrasti neribotas kūno galimybes.
Pačiu mylimiausiu vaidmeniu lietuvei tapo Džuljeta čekų choreografo Petro Zuskos spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“. Apie šią rolę R. Rudžionytė teigė visada svajojusi, jaučiasi dėkinga likimo skirtą galimybę.
„Kai šoku šį spektaklį, įvyksta šis tas nepaprasta: iš pradžių vedama muzikos susilieju su ja, vėliau laikas tarsi sustoja ir pamirštu, kad vaidinu scenoje - tiesiog joje gyvenu“, - entuziastingai pasakojo „Vanemuine“ dramos ir muzikos teatro solistė.
Laureatams teikiamą statulėlę - stiklinį rutulį - sukūrė estų dizaineris Ivo Lillas. Pavadino jį „Teodoro akimi“ - aktoriaus Teodoro Altermano, kuris pirmasis suvaidino Hamletą Estijos nacionaliniame teatre, garbei. 2019 metų vasarą dizaineris mirė, todėl stiklinės akies dalis buvo termiškai apdorota Panevėžio studijoje „Glassremis“.
Sėkmės kaladėlės
Vilnietė Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė Estijoje gyvena jau 14 metų. 2006-aisiais stebėti Baleto skyriaus baigiamojo koncerto atvažiavo „Vanemuine“ meno vadovė Mare Tommingas. Ji pasiūlė Ramintai tapti jos vadovaujamo teatro nare.
„Lietuvos nacionalinis baletas man nepasiūlė kontrakto, jam reikėjo aukštų šokėjų, o aš - nedidukė. Be to, tapti soliste dar buvo per anksti. Todėl pasirinkau Estiją“, - pasakojo R. Rudžionytė.
Manė Estijoje pagyvensianti laikinai. Tačiau pasipylė vaidmenys, vėliau lietuvė tapo teatro vedančiąja soliste, sukūrė šeimą.
Ramintos vyras britas - taip pat šokėjas, Tartu teatre dirbantis pagal kontraktą. „Jam labai patinka Lietuva. Tad jei kada nors ir sumanytume keisti gyvenamąją šalį, nebent grįžtume į Lietuvą. Tačiau dabar vėl pradėti nuo pradžios nesinori. Estijoje kol kas viskas puikiai klostosi - sėkmės kaladėlėmis vis kopiame į viršų“, - nusijuokusi teigė Raminta.
Iš jos bendramokslių iki šiol teatre dirba Mantas Daraškevičius ir Rūta Juodzevičiūtė, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre šoka Justina Vitkutė. Iki 2008-ųjų „Vanemuine“ teatre dirbo R. Rudžionytės kolegė Marija Simona Šimulynaitė. Grįžusi į Lietuvą, 2010 metais choreografė įkūrė Baltijos baleto teatrą.
