Šiuolaikinio cirko festivaliui „Cirkuliacija“ šiemet sukaks 10 metų, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis apdovanoti jo rengėją režisierių Gildą Aleksą „Meno raktu“. Gildas neslepia, kad yra apžavėtas cirko meno, o „Cirkuliacijos“ festivalis rodo jį patį tapus tarpdisciplininiu cirko menininku: žonglieriumi, akrobatu, net iliuzionistu. Nes reikia nepaprasto meistriškumo vienu metu repetuoti savo spektaklius ir žongliruoti menininkais iš skirtingų šalių, festivalio programomis, finansais, kelionėmis, salėmis, miestais ir – svarbiausia – publikos lūkesčiais. Ir kažkokiu būdu nė vienas kamuoliukas nenukrenta. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vienas čia nepaminėtas kamuoliukas kurį laiką nepasidavė ir gulėjo atskirai, gal ne kampe, o kituose scenos menuose. Tai buvo kritikai. Bet kadangi Scenos meno kritikų asociacija netgi pora metų jaunesnė už „Cirkuliaciją“, galima sakyti, kad pirmiausia reikėjo truputį užaugti, apsiprasti su nauju festivaliu ir tada net pasiilgti Gildo atvežamo šiuolaikinio cirko.
O jeigu tęsime apie Gildo akrobatinius sugebėjimus, tai būtina priminti, kad norint šiuolaikinį cirką auginti Lietuvoje, tenka atlikti sudėtingus kultūrinius salto, kadangi cirkas mūsų šalyje paprastai suprantamas tik kaip triukų kaskada, dar dažniau – kaip politikų nusišnekėjimai ar nesąmoningi veiksmai. „Cirkuliacija“ įrodo, kad tai vis dėlto scenos menas, nes Gildas yra atvežęs į „Cirkuliaciją“ ir dramą, ir liūdną komediją, ir net vaizduojamąjį meną. Maža to, jis yra pakvietęs į festivalį ir politiką, kuris per rinkimus žadėjo būti „meras be cirkų“. Ir politikas, tapęs Vilniaus meru atėjo. Tai buvo spektaklis, kurį rodė šiuolaikinio cirko trupė iš Palestinos, ir visi „triukai“ – apie palestiniečių patiriamą lemtį. Taip „Cirkuliacija“ plečia ne vien mero akiratį, ji laužo daugybės metų formuotus stereotipus apie cirką ir jo paskirtį.
„Cirkuliacija“ Gildo rūpesčiu keliauja po Lietuvą, nes cirkas mėgsta laisvę. Ir taip po truputį nutinka, kad žmonės, kurie galbūt net neplanavo eiti į cirką, staiga pamato jį savo mieste ir supranta, kad menas gali būti visai čia pat, ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir Alytuje, Prienuose, Tauragėje, Anykščiuose. O pats gražiausias ir sėkmingiausias Gildo triukas – publikos auginimas šiuolaikiniam cirkui. Tai lėtas, kantrus numeris, bet dabar žmonės jau ateina į „Cirkuliacijos“ vaidinimus todėl, kad jų laukia. Jeigu būtų mano valia, skirčiau Gildui specialų prizą už bendravimą su „Cirkuliacijos“ publika, už tas sąmojingas ir įtaigias replikas prieš vaidinimus. Maža kas moka taip sėkmingai išjungti publikos mobiliuosius telefonus ir sukaupti susirinkusiųjų dėmesį vaidinimui. Ir dar mažiau kas moka tiek smarkiai džiaugtis atėjusiais į festivalio spektaklius. Esame Gildo pakviestieji, tą šiandien ir švenčiame.
SMKA informacija
