Aktorė Eglė Gabrėnaitė deda lygybės ženklą tarp teatro ir Antono Čechovo. Dvidešimtus metus ji vaidina Ranevskają „Vyšnių sode". Šiuo spektakliu prasidės ir Mažojo teatro festivalis, skirtas A.Čechovui.
Rimo Tumino režisuotas „Vyšnių sodas„ 1990-ųjų gruodį buvo pirmoji Vilniaus mažojo teatro premjera. Sausio 26-ąją Mažasis teatras savo tebegyvuojančiu „Vyšnių sodu“ pradės A.Čechovo 150-ajam jubiliejui skirtą festivalį.
- „Vyšnių sodas" - tai unikumas. Komediją galima vaidinti taip ilgai. Bet rimtą spektaklį? - ir stebėjosi, ir didžiavosi 59 metų E.Gabrėnaitė. - Kiek Ranevskajos dukterų pasikeitė! Vis jaunesnės artistės jas vaidina.
Mes visi pasikeitėme. Buvo momentas, kai aš klūpėjau prieš R.Tuminą ir prašiau: „Rimai, nuimk šitą spektaklį, aš nebegaliu jo vaidinti, aš kitokia. R.Tuminas atsakė, kad ne mano reikalas ir ne mano teisė nuiminėti spektaklį. Kiekvieną sezoną, patikėkite, aktoriai sustojame ir kalbame: šitas paskutinis. Taip kalbame gal penkiolika metų.
- Ar vaidmuo „Vyšnių sode" jus veikė?
- Ranevskaja buvo prilipusi prie manęs kaip antra oda. Kad ir ką vaidinčiau, vis girdėjau: ai, „Vyšnių sodas" geriau. Ranevskajos atgarsius vis jausdavau atlikdama kitus vaidmenis. Bet jau kuris laikas tos įtakos nebejaučiu.
- Iš ko buvo juntama Ranevskajos įtaka?
- Iš juodo rūbo, juodos nuotaikos. Aš ir taip gyvenime nesu optimistė. Kiekvienas vaidmuo lieka, nors artistai pakalba: išeini iš teatro - nusimesk viską, pareik namo ir negalvok apie tai, ką vaidinai. Nė velnio.
Vartaisi lovoje, rausti ir bąli. Kvapo trūksta, kai prisimeni kokią sceną, kur sukliurkinai ar ne taip suvaidinai. Šoki vandens gerti. Stovi, rūkai, pro langą žiūri. Ir kiekvieną kartą taip.
- Betgi negyvenote su vienu vaidmeniu?
- Buvo laikas, kai nesutikdavau nieko nauja dirbti net su režisieriais, kuriuos labai gerbiu ir myliu. Man reikėjo pagyventi be vaidmenų ir be teatro. Nesu ta artistė, kuri daug vaidina. Sigitas Račkys man kartą pasakė: „Tu neturi teisės atsisakinėti. Tavo profesija - vaidinti, ką tau pasiūlo. Privalai".
Mano tėvas aktorius Antanas Gabrėnas panašiai galvojo: įrodyk, brangioji, kad esi profesionalė. Net su prastu režisieriumi ir prastoje pjesėje suvaidink profesionaliai. Teoriškai aš su tuo sutinku. Bet praktiškai po „Vyšnių sodo" premjeros aš kokius septynerius metus nėjau ten, kur eiti man nebuvo būtina. Ir dėl to nesigailiu.
- Neatrodė, kad gyvenimas pasibaigė?
- Aišku, atrodė. Gulėti lovoje ir žiūrėti į vieną tašką nėra lengva. Visuomet po ypač svarbaus vaidmens - jų mano gyvenime buvo kokie trys - depresija neišvengiama. Vienas tokių kertinių vaidmenų - tikriausiai Antigonė Irenos Bučienės spektaklyje pagal Jeano Anouilhaus pjesę. Man tada buvo 28 metai.
Kitas svarbus vaidmuo, kad ir kaip būtų keista, buvo Aleksandro Gelmano pjesėje „Akis į akį su visais„. Ją mes vaidinome su Regimantu Adomaičiu, patyrusiu profesionalu, kai man buvo 32. Sakau „keista“, nes tai buvo prasta gamybinė pjesė, o I.Bučienės spektaklį vaidinome devynerius metus. Trečias vaidmuo - Ranevskaja. Kai R.Tuminas man davė Gorodničiaus žmonos vaidmenį Nikolajaus Gogolio „Revizoriuje", pradėjau kabarotis iš Ranevskajos įvaizdžio. R.Tuminas mane tiesiog išgelbėjo.
 |
| Eglė Gabrėnaitė „Antigonės” laikais. Menų faktūros archyvo nuotrauka |
- Ar lengva buvo sugrįžti į sceną po pertraukos?
- Jaučiausi lyg iš naujo pradėjusi vaikščioti. Kaip ligonis - net gėda prisiminti. Tai labai neprofesionalu. Per pastaruosius dvejus metus vaidmenys tiesiog pasipylė. Vėl blogai. Man jų per daug.
- Tarp tų pasipylusių - nemažai komiškų, charakterinių. Kaip šiandien jaučiatės scenoje?
- Tik dabar supratau, ką buvau girdėjusi iš senųjų garsiųjų artisčių. Ateina laikas, kai ir protą turi, ir profesionalumas subrendęs. Jau ne personažas tave vairuoja, o tu vairuoji situaciją scenoje, jauti malonumą.
Baimė tebėra, tačiau ji kitokia - ja mėgaujiesi. Gerai, kad pati dar stebinu save. Kaip kartais būna įdomu rytais, kas šiandien įvyks.
- Kaip atrodo A.Čechovas jūsų vaidintos dramaturgijos fone?
- A.Čechovas yra teatras. Jo kalba - kaip medus. Skaitau A.Čechovą - jo pjeses ar apsakymus ir viskas ten mano. Toks įspūdis, kad aš gyvenau A.Čechovo laikais. Gal tikrai gyvenau?
Vaidina dramas ir komedijas
* E.Gabrėnaitė šį sezoną vaidina Mažojo teatro spektakliuose „Vyšnių sodas„, „Madagaskaras“ (rež. R.Tuminas), „Svifto namai„ (rež. S.Račkys) ir „Vestonai“ (rež. Vilius Malinauskas).
* Nacionalinio dramos teatro scenose ją galima pamatyti Valentino Masalskio spektakliuose „Laukim skambučio„ ir „Pasaulio gerintojas“.
* Su „Idioteatro„ trupe E.Gabrėnaitė vaidina komediją „Boeing Boeing“ (rež. Simonas Aškelavičius). Be E.Gabrėnaitės neapsieina ir „Kapinių klubas" - Algirdo Latėno režisuota komedija Jaunimo teatre.
