Radijo diskusija (2)

2019-10-08 menufaktura.lt
Iš kairės: Anastasija Dichtiar, Ieva Tumanovičiūtė, Jūratė Visockaitė, Karina Metrikytė, Kristina Steiblytė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Iš kairės: Anastasija Dichtiar, Ieva Tumanovičiūtė, Jūratė Visockaitė, Karina Metrikytė, Kristina Steiblytė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

aA

Viena iš šio susitikimo inspiracijų - tai Scenos meno kritikų asociacijos viešas pareiškimas dėl stokojamo dėmesio meno kritiko profesijai. Kultūrinėje žiniasklaidoje buvo daug diskutuota apie menotyrininkų indėlio piniginę išraišką. Tačiau norėtųsi pažvelgti dar į vieną straipsnių kūrimo pusę, t. y. kultūrinės spaudos redaktorių atsakomybę formuojant scenos menų kritikos lauką. Menų spaustuvės Infotekoje laikinai įsikūrusioje „studijoje“ viešėjo: internetinio kultūros dienraščio ir spausdinto savaitraščio „7 meno dienos” redaktorė, teatrologė Ieva Tumanovičiūtė, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ teatro, kino ir muzikos skyriaus redaktorė, teatro ir kino kritikė Jūratė Visockaitė, Lietuvos šokio informacijos centro projektų koordinatorė Anastasija Dichtiar ir teatrologė Kirstina Steiblytė. Diskusiją moderavo, įrašą parengė Karina Metrikytė.                                                                                                                                                             

Twine: Be a better creative

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.