Radijo diskusija (2)

2019-10-08 menufaktura.lt

Iš kairės: Anastasija Dichtiar, Ieva Tumanovičiūtė, Jūratė Visockaitė, Karina Metrikytė, Kristina Steiblytė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Viena iš šio susitikimo inspiracijų - tai Scenos meno kritikų asociacijos viešas pareiškimas dėl stokojamo dėmesio meno kritiko profesijai. Kultūrinėje žiniasklaidoje buvo daug diskutuota apie menotyrininkų indėlio piniginę išraišką. Tačiau norėtųsi pažvelgti dar į vieną straipsnių kūrimo pusę, t. y. kultūrinės spaudos redaktorių atsakomybę formuojant scenos menų kritikos lauką. Menų spaustuvės Infotekoje laikinai įsikūrusioje „studijoje“ viešėjo: internetinio kultūros dienraščio ir spausdinto savaitraščio „7 meno dienos” redaktorė, teatrologė Ieva Tumanovičiūtė, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ teatro, kino ir muzikos skyriaus redaktorė, teatro ir kino kritikė Jūratė Visockaitė, Lietuvos šokio informacijos centro projektų koordinatorė Anastasija Dichtiar ir teatrologė Kirstina Steiblytė. Diskusiją moderavo, įrašą parengė Karina Metrikytė.

Twine: Be a better creative

Komentarai

Iš bloknoto (51)
Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.
Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa
Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.
Aktyvizmo ar eskapizmo?
Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.
Iš mūsų vaidybų (XXII)
Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.
Varėna, spalis, teatro trauka
Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.
Iš bloknoto (50)
Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.
Trys vaizdai iš Baltijos vizualinio teatro vitrinos
Stebiuosi estų neprisirišimu prie tradicinės dramaturgijos. Jų du spektakliai patenka į konceptualiojo teatro kategoriją, savo ansambliškumu mesdami iššūkį aktoriniam teatrui.
Gėlės ir žmonės: „Quanta“ ir „Requiem“
„Quanta“ ir „Requiem“ laikosi saugaus atstumo nuo pasaulio blogio: abu kūriniai tik apmąsto, kaip paveikslėlį ar peizažą apžiūri istoriją ar istorijos galimybes, praėjusį ar gresiantį siaubą.