Rodos, apie baimę [i]nebūti[/i] kalba ir Árpádo Schillingo spektakliai. Nebūti teatre, nebūti pasaulyje, nebūti aktoriumi, personažu, režisieriumi, žiūrovu ar tiesiog žmogumi.
Iškeldama socialiai reikšmingus klausimus, teatro kritika tampa kai kuo daugiau negu rašymas apie meną, jos funkcijos praplečiamos iki viešųjų diskusijų moderavimo.
Noras diskutuoti, pasidalyti tuo, kas lieka už recenzijų formato, uždaruose pokalbiuose ar mintyse, paskatino idėją keistis laiškais, nes paraštėse kartais slypi svarbių ir įdomių dalykų.
Prieštvaninis psichologinis teatras? O, taip! <...> O Mariaus Repšio nepretenzingas vaidmuo užpildo aštriai jaučiamą šiuolaikinio herojaus stoką.
„Opera – tai menas, kuris kerta giliausiai“, – viename interviu tvirtino britų kompozitorius, operų autorius Thomasas Adèsas.
„Kalbant apie tarptautinę reputaciją, šiandien operos dainininkės-žvaigždės ir šiuolaikinės operos yra tai, ant ko apskritai laikosi ir galėtų laikytis Lietuvos kultūrinė komunikacija“, – teigia Jonas Sakalauskas
Kokį kelią Lietuvoje jau nuėjo šiuolaikinė opera? Kodėl jos taip mažai didžiausiose šalies muzikinių teatrų scenose ir ar ji ten pageidaujama? Kokių ambicijų turime plėtodami šiuolaikinį muzikos teatrą?
„Jūratė, kaip visada, dalyvaudavo visose repeticijose, susidraugavo su aktoriais, jie jai labai simpatizavo“, – prisimena Akvilė Melkūnaitė, vertėjavusi repetuojant „Užsispyrėlės sutramdymą“ Paryžiuje.
Kultūros politikos analitikas dr. Tadas Šarūnas, analizuodamas šalies kultūros ir meno finansavimo gaires, siūlo giliau pažvelgti į kultūros politikos strategiją Lietuvoje.
