Šiemet Avinjono festivalyje nebuvo nė vieno lietuvių teatro kritiko, nors tai vienas svarbiausių teatro įvykių Europoje.
Jaunieji režisieriaus Rimo Tumino mokiniai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos režisūros ir aktorinio meistriškumo specialybių absolventai, nusprendė debiutuoti triukšmingai, iš kitų reikalaudami „Tylos!“
Nors straipsnyje daugiau nagrinėjamas ypatingų teatro gastrolių fonas, tačiau jis neatsiejamas nuo lietuvių teatro istorijos. Ir jo kol kas nerasite jokiose oficialiose teatro istorijose.
Režisierius Rimas Tuminas neseniai pareiškė, kad teatras – jaunų žmonių užsiėmimas ir iš viso reikia nustoti laikyti teatrą namais. Žiauru, ar ne?
„Monika išsiskiria iš savo kartos aktorių – vyrų ir moterų – ne tik ypatingo talento šakotumu, ne tik pavydėtina intuicija. Mironaitei scenoje lygių nebuvo ir kol kas bent panašių nematyt“.
Šiųmetė „Naujosios dramos akcija“ sukėlė dvejopų minčių. Ne vien apie gyvybišką dekalogo poreikį į pražūtį riedančiame pasaulyje, bet ir apie Teatro dekalogą, kuris neleistų sunykti aktorystės bei režisūros menui.
Simboliška, kad jaunųjų režisierių debiutus vainikavo jų mokytojo darbas: Mažojo teatro scenoje apsigyveno dar vienas spektaklis – Rimo Tumino režisuota Antono Čechovo „Žuvėdra“.
Jau dvyliktą kartą rengiamas tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Naujasis Baltijos šokis ’08 pasiūlė naujovę – Šiaurės ir Baltijos šalių šokio organizacijų suvažiavimą Keðja.
Šis Rimo Tumino kursas išsiskiria ir branda, ir tam tikru naivumu, vaikiškumu, kuris sušildo kone visus spektaklius. Dar pagailo Mažojo teatro lagaminų, kurie keliauja su teatru jau dvidešimt metų.
