Kultūra yra visuomenės dvasinės sveikatos pagrindas. Anglijos premjeras Winstonas Churchillis karo metais, kai buvo bombarduojamas Londonas ir kalba ėjo apie lėšų didinimą gynybai kultūros sąskaita, griežtai atsakė: „Nė vieno penso nuo kultūros, antraip dėl ko mes tuomet kariaujame“.
Pasaulio šalių vadovai vieningi - šiuo metu vyksta karas, tik priešas yra nematomas - COVID-19. Besirūpindamos į namus suvarytais piliečiais, visos šalys vieningai svarsto, kaip padėti savo kultūros sektoriui išsilaikyti karantino metu, kaip palaikyti įbaugintus gyventojus ir prisidėti prie jų psichologinės gerovės. Daugelis šalių dalinasi kultūros paslaugomis internetu, rekomenduoja skirti laiką kultūros edukacijai ir dvasinei reabilitacijai.
Pasaulį sukrėtęs COVID-19 buvo netikėtas visiems - visų profesijų, visų konfesijų, visų tautų žmonėms. Žmogus, pagaliau, tampa mūsų valstybės dėmesio centru. Paradoksalu, kad tuomet, kai miršta.
Nemanyčiau esant prieštaraujančių, kad dabartinis prioritetas valstybėje yra sveikata ir žmonių gyvybių gelbėjimas. Pagalvokime taip pat apie užsidariusius su baime savo namuose, nežinančius ateities, bandančius dirbti iš namų.
Yra būdų ir priemonių padėti susibalansuoti pasimetusiam žmogui. Mokslas seniai įrodė, kad paveiki psichikos sveikatos prevencija ir terapija yra menai: muzika, teatras, filmas, šokis, meninė veikla. Todėl ir yra tradicija po sunkios darbo dienos išeiti į teatrą, koncertą, aplankyti parodą.
Prisilietimas prie meno kūrinių nuteikia mus pakylėtai. Jei abejojate, atlikite eksperimentą - pasiklausykite skirtingos muzikos, pasižiūrėkite gerą filmą, paskaitykite knygą. Stebėkite, ar tai daro poveikį jūsų nuotaikai. Kokiomis temomis kalbatės su šeimos nariais pasižiūrėję žinias ir pažiūrėję filmą. Skirtumas tikrai yra.
Vokietijos kultūros ministrė Monika Grütters pirmoji pasakė: „Kultūra nėra puošmena, ji itin svarbi socialiniams ryšiams palaikyti, tai dabar aktualu kaip niekad anksčiau. <...> O kultūros sektorius buvo itin paveiktas kovos su COVID-19: visi renginiai atšaukti, parodos uždarytos <...>. Priemonės turi būti taikomos tiek kultūros organizacijoms, tiek menininkams, individualiai dirbantiems kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovams.“
Federalinė Vokietijos vyriausybė skirs milijardus eurų, kad apsaugotų darbuotojus ir įmones nuo koronaviruso padarinių, kurių dalis bus skirta kūrybos ir kultūrinėms industrijoms.
Danijos Karalystės vyriausybė, pasitelkdama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skyrė 12 mln. eurų kompensuoti nuostoliams, kuriuos patyrė viešųjų renginių organizatoriai, kai, paskelbus COVID-19 pandemiją, teko atšaukti kultūros renginius.
Italijos vyriausybė paskelbė skirsianti 130 mln. eurų filmų ir teatro industrijai. Lombardijos regionas skelbia, kad individualiai dirbantys ir mokesčius mokantys kultūros veikėjai galės kreiptis kompensacijos trims mėnesiams - po 500 eurų per mėnesį. Italijos Vyriausybė pasiruošusi taikyti šią priemonę visoje šalies teritorijoje. Šia priemone galės naudotis laisvai samdomų profesijų atstovai, esantys šalies registruose (architektai, aktoriai, operatoriai, inžinieriai, kt.). Taip pat bus taikomi mokesčių atidėjimai.
Latvijos kultūros ministerija ir Vartotojų teisių gynimo centras susitarė, kad renginiai gali būti nukelti pusmečiui, skaičiuojant nuo karantino pabaigos. Pusmetį bilietai negrąžinami. Jei per pusmetį nuo karantino pabaigos organizacija nepaskelbia naujos renginio datos, ji turi atlyginti už grąžintus bilietus.
Apžvelgiant šaltinius matyti, kad kiekviena valstybė pandemijos akivaizdoje šalies kultūros globą laiko garbės ir orumo reikalu bei vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų.
Daugumoje ES šalių kovo 22 d. dar buvo atliekamos apklausos ir daromi tyrimai dėl kūrybinio ir kultūrinio sektoriaus nuostolių ir padarinių, sudaromos krizės valdymo komisijos. Vyriausybės planuoja taikyti mokestines lengvatas, teikti socialines išmokas, steigti valstybės kultūros rėmimo fondus nukentėjusiems nuo krizės, kurti nacionalines e-kultūros platformas, keisti kultūros ir kūrybinių industrijų fondų finansavimo taisykles, teikia rekomendacijas filantropams, rekomenduoja užsiimti sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimu.
Lietuvos kultūros taryba yra viena pirmųjų organizacijų, itin humaniškai ir solidariai sureagavusių į susidariusią situaciją, ir pranešusi, kad iš pareiškėjų nereikalaus grąžinti lėšų už renginius, kurie buvo atšaukti ar pasikeitė jų apimtis dėl aplinkybių, susijusių su koronaviruso (COVID-19) plitimu.
Lietuvos kultūros ministras Vyriausybės posėdyje dėl koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo siūlė išplėsti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos nuostatas. Siekiant padėti kūrėjams ir kultūros organizacijoms paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir karantiną, dėl kurių draudžiamas kultūros įstaigų lankymas, kultūros paslaugų teikimas ir (ar) kultūros renginių organizavimas, kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, skirta išanalizuoti, įvertinti susidariusią situaciją ir teikti pasiūlymus, skirtus mažinti neigiamas pasekmes kūrėjams ir kultūros organizacijoms.
Kovo 23 d. rengiamas pirmasis komisijos posėdis, kuriame svarstoma, kaip išsaugoti kultūros organizacijas ir kūrybinių industrijų sektorių, kurio nemažą dalį sudaro nevyriausybinės organizacijos ir smulkūs privatūs verslai.
Nepamirškime fakto, kad mes patys mokame mokesčius, iš kurių formuojamas nacionalinis biudžetas ir dabar turime galimybę teikti prioritetus, kam tuos pinigus skirti.
Dr. Erika Godlevska yra kultūros politikos formavimo ekspertė, darbo grupės dėl neigiamų pasekmių meno kūrėjams ir kultūros organizacijoms mažinimo narė.
lrytas.lt
