Atsispirdamas nuo J. P. Sartreʼo, A. Camus bei Simone de Beauvoir biografijų, režisierius Paulius Markevičius neria gilyn. Jis pristato egzistencializmo eros ir realių istorinių asmenybių įkvėptą spektaklį „Cafe existans“. Kviesdamas į patyriminį spektaklį ir suteikdamas išskirtinę patirtį žiūrovui pasirinkti spektaklio pasakojimo liniją, režisierius nesustoja – spektaklį patirti kviečia į kavinę.
Gegužės 29 ir 31 d., Vilniuje esančioje kavinėje „Opera Social House“ įvyks P. Markevičiaus patyriminio spektaklio „Cafe existans“ premjera. Kodėl egzistencialistai, kodėl patyriminis spektaklis ir kodėl kavinėje?
Laikui atsparūs spektaklio klausimai
Jei būtų galima pasirinkti vieną teiginį, kuris jungia P. Markevičiaus spektaklį ir egzistencialistus, matyt, tai būtų gyvenimo prasmės paieškos. Tai amžinas klausimas, vienaip skambėjęs praėjusio amžiaus viduryje, kitaip įprasminamas dabar, dirbtinio intelekto ir naujų realybių amžiuje.
Šios prasmės ieškoti režisierius kviečia žiūrovus į neegzistuojančią kavinę, kur įprastam vakarui susitinka aštuoni spektaklio veikėjai. Vieni jų ieško meilės, kiti išgyvena krizes, pristato kolekcijas, atidaro parodas, išvyksta į misijas ar dainuoja kabareto dainas. Kiekvienas atskirai ir visi kartu bando atsakyti į tą patį laikui nepavaldų klausimą – kokia yra gyvenimo prasmė?
„Nors spektaklyje yra scenų, kur kalbame apie sūrį ar automobilius, vis dėlto bandymas suprasti gyvenimą, įvykius ir save yra mūsų dėmesio centre“, – teigia P. Markevičius.
Istoriškai gana tolimi laikotarpiai – XX a. vidurys ir šių dienų realybė – vis dėlto turi ir nemažai sąlyčio taškų. „Šių dviejų laikotarpių panašumų galima būtų įvardyti stebėtinai daug. Pradedant mokslo pažanga, karo įtampa, baigiant socialiniu aktyvizmu, globalizmu. Įdomu ne vien tai, kaip kartojasi laikas, temos, istorinių įvykių atitikmenys, tačiau ir kaip jose išlieka žmogus“, – pasakoja režisierius.
Žiūrovas pats galės pasirinkti
Spektaklio „Cafe existans“ veiksmas nėra vienalytis linijinis procesas. Žiūrovas galės pasirinkti, kurio veikėjo pasakojimą sekti, kaip keisti įvykius, kuria linkme judėti. Taigi, kaskart stebėdamas spektaklį, žiūrovas gali jį išgyventi tarsi iš naujo ir vis kitaip. Nėra vienos sutartos įvykių sekos. Šis sprendimas – žiūrovo pasirinkimas.
Bandydamas paaiškinti, kodėl pasirinko patyriminio teatro formą ir norėjo žiūrovui suteikti daugiau autentiškos patirties, režisierius pasakoja: „Kaskart vis sugrįžtu prie tokios formos. Matyt, todėl, kad man įdomi nežinomybė, kur baigiasi spektaklis, o kur prasideda tikrovė. Įdomu kurti tokią formą, nes žiūrovui tarsi leidi įlipti į savo kūrinį ir jame pabūti. Žiūrovas atsiduria įvykių epicentre, o būti įvykių centre yra stipri patirtis“.
Kodėl kavinė?
Režisierius P. Markevičius neapsiribojo paprastu sprendimu ir galvodamas apie pagrindinę veiksmo vietą. Ne paslaptis, kad praėjusiame šimtmetyje Paryžiuje mėgstama egzistencialistų susitikimo vieta buvo kavinė ar baras. Taigi ir spektaklis vyks Vilniuje esančioje „Opera Social House“ kavinėje.
Pastatas, kuriame įsikūrusi kavinė „Opera Social House“, turi įdomią ir intriguojančią istoriją. Šis pastatas atsirado kaip ansamblio dalis kartu su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Ilgą laiką čia gyveno to teatro kūrėjai, artistai, solistai, kompozitoriai, dailininkai. Jame veikė pirčių kompleksas, buvo įsikūrę gydytojai-specialistai, ir, žinoma, pirmame aukšte veikė kavinė, kurioje rinkosi ne tik to meto šviesuomenė, garbingi miesto svečiai, bet ir nusikaltėliai. Visai kaip būsimame spektaklyje.
Pasak P. Markevičiaus, žiūrovui pakliūti į tokią erdvę – išskirtinė proga tapti ne tik liudininku, bet ir istorijos dalimi. Vis dėlto didžiausias iššūkis kuriant spektaklį yra ne darbas netradicinėje erdvėje, o įsiliejimas į ją.
„Mūsų tikslas nėra sukurti teatrą ten, kur jo nėra. Mes negalime atsinešti tam tikrų dalykų, kurie yra įprasti teatre, ir tikėtis, kad jie veiks visiškai tam nepritaikytoje erdvėje. Jie taps svetimkūniais. Mūsų tikslas – įsiskverbti į realybę ir joje kurti naują spektaklio tikrovę. Norime taip įtraukti žiūrovą, kad jis šia sukurta spektaklio tikrove patikėtų kaip tikru pasauliu“, – pasakoja režisierius P. Markevičius.
Įvairi aktorių komanda
Spektaklio „Cafe existans“ aštuonis veikėjus įkūnija skirtingų kartų ir teatro mokyklų aktoriai: Jolanta Dapkūnaitė, Indrė Patkauskaitė, Vytautas Kaniušonis, Vygandas Vadeiša, Aistė Lasytė, Karolis Norvilas, Viktorija Žukauskaitė, Šarūnas Datenis. Ir nors daugelis jų pirmą kartą dirba drauge, visiems jiems labai greitai pavyko įsikūnyti į spektaklio personažus.
Kaip atskleidžia spektaklio režisierius P. Markevičius, visi veikėjai yra sukurti remiantis tikromis asmenybėmis. Tai rašytojai, filosofai, dailininkai, dizaineriai, socialiniai aktyvistai ir scenos veikėjai. Bet čia režisierius stabteli ir iš karto nori atkreipti žiūrovų dėmesį, kad šie personažai nėra tikrų asmenybių portretai, veikiau – realių asmenybių įkvėpti autentiški, nauji veikėjai. Visi jie kavinėje „Opera Social House“ paklius į gyvenimus keičiančias situacijas, drauge su savimi pasiimdami ir žiūrovus. Visi jie ieškos naujų perspektyvų, kaip įprasminti savo gyvenimus.
Spektaklio „Cafe existans“ premjera įvyks gegužės 29 ir 31 d., kavinėje „Opera Social House“ (J. Lelevelio g. 4). Bilietus į spektaklį galima įsigyti ČIA.
„Cafe existans“ režisierius ir dramaturgas – Paulius Markevičius. Aktoriai: Jolanta Dapkūnaitė, Indrė Patkauskaitė, Vytautas Kaniušonis, Vygandas Vadeiša, Aistė Lasytė, Karolis Norvilas, Viktorija Žukauskaitė, Šarūnas Datenis. Scenografė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumai – Fausta Naujalė, muzika – Jonas Narbutas, šviesos – Julius Kuršys, judesys – Greta Grinevičiūtė, režisieriaus asistentė – Justina Biekšaitė, dramaturgijos konsultantė – Marija Kavtaradzė.
Organizatorių informacija
