Panemunės pilyje lankytojų jau laukia nauja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) paroda „Nuo Birutės iki Basanavičiaus: Lietuvos istorija teatro scenoje“. Ši ekspozicija siūlo išskirtinę kultūrinę patirtį – vizualią kelionę laiku, atskleidžiančią, kaip teatro scena jau daugiau kaip šimtą metų formavo mūsų tautinę tapatybę, saugojo laisvės idėją ir gaivino istorinę atmintį.
Meno kūriniai nuo seniausių laikų vertinami ne tik dėl estetinio pasigėrėjimo, bet ir kaip unikalūs istorijos dokumentai, leidžiantys pajusti skirtingų epochų dvasią bei priartinantys iškilių asmenybių veiklą prie šiandienos žmogaus. Lietuvos teatras nuo pat savo ištakų siekė ne tik pristatyti pasaulio dramaturgijos šedevrus, bet ir padėti žiūrovams suvokti nelengvą tėvynės kelią.
Scenoje gimę herojai tarpukariu romantizavo Lietuvos istoriją, o sovietų okupacijos metais padėjo išsaugoti valstybingumo idėją bei priartino nepriklausomybės atkūrimą. Naujausia paroda kviečia iš arti išvysti šį virsmą, pristatydama svarbiausius teatro eksponatus iš muziejaus fondų, kitų atminties institucijų bei asmeninių rinkinių.
„Džiaugiamės, kad ši paroda pristatoma Panemunės pilyje – vietoje, kuri taip pat atspindi Lietuvos istorijos šimtmečius. Eksponate iš Antano Vienuolio dramos „1831 metai“ pamatysite, kaip vieną iš pilies savininkų, čia gimusį 1831 m. sukilimo vadą generolą Antaną Gelgaudą, įsivaizdavo dailininkas Mstislavas Dobužinskis“, – sako parodos kuratorius menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Valstybės galybė ir meilės legendos užsklandos šešėlyje
Ekspozicijoje atsiveriantis istorinis pasakojimas prasideda nuo valstybės valdovų įvaizdžio kūrimo. Tarpukariu scenoje pasirodę praeities valdovai užpildė vizualinės kultūros spragą ir tapo svarbia valstybinių šventinių minėjimų ašimi. Šį galingos valstybės įvaizdį teatre gilino klasikinės dramos, o vėliau – poetinės trilogijos, pakylėtai pasakojusios apie valstybės vienijimą.
Valstybės galybės motyvus teatre pratęsė ir XXI amžiaus kūriniai, gvildenę Lietuvos krikšto ir karūnavimo temas. Greta valdovų figūrų scenoje visuomet garsiai skambėjo kovų už laisvę tema, plėtojama tiek per literatūrinę fantaziją, tiek remiantis tikrais faktais – nuo herojiškos Pilėnų gynybos iki Žalgirio mūšio, prūsų kovų bei istorinių pasakojimų apie sukilimus prieš Rusijos imperiją.
Šios herojinės kovos teatro scenoje dažnai žengė kartu su romantiškomis meilės legendomis, turėjusiomis stiprų patriotinį užtaisą. Nuo pat pirmųjų lietuviškų pastatymų teatras ieškojo meilės ir pareigos tėvynei dermės. Ypatingą virsmą šios temos pasiekė spektakliuose, kurie net ir suvaržyti cenzūros tapo kūrybingos asmenybės pasipriešinimo sistemai ir gilaus patriotizmo simboliu.
Dvasios maištas: kūrėjai, priartinę nepriklausomybę
Pačių menininkų ir kūrėjų figūros Lietuvos teatro scenoje pasirodė palyginti vėlai, tačiau jų atnešta žinutė buvo ne mažiau galinga – jie mokė žiūrovus didžiuotis savo kalba ir tėvynės dvasios architektais. Svarbi vieta parodoje tenka ir dailininkui bei kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kuriam skirtų spektaklių akcentai prasmingai papildo ekspoziciją.
Parodos pasakojimą vainikuoja nepriklausomybės šaukliai – asmenybės, kurių poveikis Lietuvos tapatybei apmąstomas iš laiko atstumo. Ekspozicijoje atgyja ne tik istoriniai herojai ar valstybės kūrėjai, bet ir pati nepriklausomybės aktų pasirašymo dvasia bei dramatiški praėjusio amžiaus lūžiai, paženklinti pasiaukojimu už laisvę. Panemunės pilyje pristatoma paroda nėra tiesiog faktų rinkinys – tai galimybė iš arti išvysti kultūrinį virsmą ir pajusti, kaip teatras tapo mūsų laisvės saugotoju.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Nuo Birutės iki Basanavičiaus: Lietuvos istorija teatro scenoje“ Panemunės pilyje veiks iki spalio 30 dienos.
Parodos komanda: projekto vadovė – Aušra Endriukaitienė; kuratorius ir tekstų autorius – Helmutas Šabasevičius; dizainerė – Ona Vėliūtė; redaktorė – Lolita Petrašiūnaitė.
Pranešimo žiniasklaidai tekstą pagal kuratoriaus tekstus parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.
LTMKM informacija
