Meno daktarė Milda Al-Slamah, jau metus dirbanti režisiere Lazdijų kultūros centre, lapkričio 5–6 dienomis kviečia menininkus į kūrybines dirbtuves Lazdijų rajone.
Kiekvienąkart važiuojant nuo Vilniaus link Lazdijų kultūros centro, kur 2025-ųjų rudenį įsidarbinau režisiere, mane apimdavo ypatingas jausmas – jog virstu maža mergaite, stovinčia ant ežero kranto, pasiryžusia nerti į gaivinantį vandenį ir atrasti jame nematytą pasaulį. Ir aš nerdavau – gilyn, nežinomybės link, atrasdama vis didesnį norą kurti ne vardan savo asmeninių tikslų, o bendruomenės labui. Ilgainiui šis noras įgavo dar didesnį svorį: kai artėjant Kalėdoms ši bendruomenė buvo informuota apie svarstomas karinio poligono statybas, o tvyrančios geopolitinės ir socialinės įtampos pareikalavo ieškoti naujų bendravimo ir susikalbėjimo formų.
Lazdijų rajonas – tai atokus, geografinėje ir kultūrinėje atskirtyje esantis pasienio kraštas. Šiandien toji atskirtis tapo dar aštresnė: ši zona tapo įtampos ir dažnai dirbtinai kurstomo susiskaldymo lauku, kurį ciniškai išnaudoja politikai ir nuomonės formuotojai, ieškantys progų padidinti savo matomumą. Kad išgyventume šį etapą, kviečiu nerti giliau – po triukšmo paviršiumi ieškoti susikalbėjimo per meną.
Žodį „nerti“ čia pasitelkiu ne atsitiktinai – vanduo apima didelę dalį šio krašto reljefo, kuriame telkšo per pusantro šimto ežerų. Tuo pat metu vanduo, man regis, yra ir geriausia metafora, galinti paaiškinti neuromokslininko Giulio Tononi integruotos informacijos teoriją, kuria dažnai remiuosi kalbėdama apie sąmonės teatrą. Pasak šios teorijos, sąmonės atsiradimas yra susijęs su integracija sistemoje, kurioje dalių visuma pranoksta pavienių dalių sumą. Čia vanduo tampa įtaigiu pavyzdžiu – jo molekulės atskirai nėra šlapios. Vis tik susijungusios į tinklą jos sukuria naują makroskopinę savybę – drėgmę. Tuo pačiu būdu ir neuroniniai tinklai sukuria sąmonės savybę.
Vis dėlto mane visuomet labiausiai domino ne neuroninių tinklų, o teatro sistema. Esu ne kartą stebėjusi, kaip teatrinio pasirodymo metu įvyksta jo dedamųjų dalių integracija – pavieniai aktoriai susijungia į ansamblį, kurio gyvybiškumas dar suintensyvėja pasirodžius publikai. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad net oras sutirštėja, o žiūrovai pradeda kvėpuoti vienu ritmu, tarsi „sulipdami“ į nedalomą masę. Ir čia pasireiškia antroji sąmoningos sistemos savybė – įvykus integracijai tokios sistemos į daleles nebeįmanoma suskaidyti. O jei suskaidysi – dalelės bus neatstatomai pasikeitę, kaip kad po spektaklio negrįžtamai pasikeitę išeina ir žiūrovai. Jei pritaikysime šį principą kūrybai – galime sakyti, kad menas sąmonės teatre tampa galingu įrankiu, galinčiu daryti pokytį per susivienijimą ir bendrystę. O tokių pokyčių šiuo įtampos kupinu metu itin reikia.
Bet grįžkime į Lazdijus. Šio rajono atitolimas nuo intensyviu kultūriniu gyvenimu pasižyminčių miestų yra ir trūkumas, ir savotiškas privalumas. Taigi, šis kraštas tapo slaptaviete ne tik šalį kadais nuo priešų gynusiems jotvingiams ar partizanams, bet ir žmonėms ieškantiems įstabios gamtos, kuri nebūtų uzurpuota turistų. Antra vertus, tokia geografinė padėtis „apsaugojo“ šį regioną ir nuo šiuolaikinio meno vėjų, nes daugelis jų tiesiog nepasiekė atokaus rajono. Tad pasiryžusi dirbti Lazdijuose nuo pat pradžių svajojau čia prisikviesti meno kūrėjų. Džiaugiuosi, kad Lazdijų kultūros centrui gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą renginių ciklui „Sąmonės teatro link“, galiu šią svajonę išpildyti ir pakviesti Jus į tarpdisciplinines kūrybines dirbtuves.
Jų metu ne tik galėsite artimiau pažinti šį unikalų Lietuvos kampelį, bet ir kartu nerti į sąmonės fenomeną, ieškodami būdų, kaip mokslas ir menas gali padėti mums susikalbėti. Taip pat dirbtuvių dalyviai susitiks su vietos kūrėjais ir turės galimybę pristatyti savo kūrybą ar išbandyti naujas idėjas, kurias nori plėtoti. Vis dėlto tiek man, tiek vietinei bendruomenei svarbu yra tai, kad Lazdijai taps vieta, kur menininkai gali susitikti, ieškoti įkvėpimo ir kurti atsvarą šiame krašte tvyrančiai įtampai, kurią dažnai kursto ne patys vietos gyventojai, o pašaliniai žmonės, turintys savanaudiškų motyvų „skaldyti ir valdyti“. Tad nuoširdžiai kviečiu atvykti ir drauge ieškoti meninės raiškos formų, galinčių įveikti susipriešinimą ir padėti kurti tvarią bendruomenę.
Norintys dalyvauti dirbtuvėse, kviečiami užpildyti registracijos formą iki spalio 4 d.
Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lazdijų kultūros centro lėšomis.
Organizatorės parengta informacija
