Spalio 3 dieną, Kauno valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pasitiks antrąja premjera – dramatinės energijos kupinu dviejų dalių šokio spektakliu „Karmen“ pagal Georges Bizet ir Rodiono Ščedrino siuitą. Spektaklį stato režisierė ir choreografė Anželika Cholina, muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, dirigentas Virgilijus Visockis. Scenovaizdį sukūrė dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas, beveik visų Cholinos spektaklių bendraautoris, scenografas Marijus Jacovskis. Kostiumus aktoriams paruošė mados ir stiliaus įvaizdžio kūrėja, taip pat pastarųjų metų Cholinos kūrybos bendražygė Olga Filatova Kontrimienė. Spektaklyje šoks teatro baleto trupės šokėjai bei Lietuvos tarptautinės baleto akademijos, ACH teatro Jaunimo trupės ir ansamblio „Lietuva“ artistai.
Kauno valstybinis muzikinis teatras šio pastatymo premjerą skiria Lietuvos baleto 100-mečio minėjimui. Būtent Kauno scenoje, Valstybės teatre, 1925 m. gruodžio 4 d. savo veiklą pradėjo profesionalus lietuvių baletas, pakvietęs to meto publiką į Leo Delibesʼo baleto „Kopelija“ premjerą.
Jubiliejaus progai skirtą naująją „Karmen siuitos“ versiją istorinėje Kauno scenoje choreografė Cholina laiko išbaigtu kūriniu. Pasak jos, grįžimas prie šios istorijos suteikė galimybę tobulinti choreografinius sprendimus ir pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą. „Karmen istorija – tai kūrinys, kurį statydama nevalingai ir stipriai tapatinausi su pačia Karmen, nes man labai artima jos elgesio prigimtis – gyventi čia ir dabar, mylėti visa širdimi, niekam, niekada neatiduodant brangiausio – savo laisvės. Savo kūrybos kelyje vis sugrįždavau prie šios temos, nes niekada iki galo nebuvau patenkinta rezultatu. Bandydavau ją „atrakinti“ vėl ir vėl, kol suvokiau, kad pagrindinis šios meilės istorijos personažas yra jaunas kareivis Chosė, įsimylėjęs gaivališkąją Karmen, sujaukusią jo orientyrus apie tyrą meilę. Todėl dabar, po dvidešimt šešerių metų, sukeitus akcentus, papildžius šią istoriją Chosė mylimosios Mikaelos personažu ir pavertus spektaklį Chosė meilės tragedija, išaukštindama vyro gebėjimą mylėti, jaučiu, kad spektaklis pagaliau išsipildė…“, – apie šį spektaklį sako kūrėja ir žada: „Tai bus vaidmenų spektaklis, kuriame patiems šokėjams įdomu dirbti – jie kurs konkrečius vaidmenis, o kai reikės – šoks kordebalete. Spektaklyje sau būdinga maniera pasakosiu istoriją, kuri paliestų žmones: šiandien daug kas stato „kažką“, nes statyti istoriją yra sudėtinga“.
Anželika Cholina dar 1999 m. pirmoji pasaulyje išplėtojo Bizet–Ščedrino „Karmen siuitą“ iki pilno metro spektaklio ir parodė jį Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre „Karmen siuita“ taip pat statoma kaip pilno metro spektaklis. Čia choreografė naudoja papildomus muzikinius fragmentus iš Bizet operos bei flamenko stilistikos ir mušamųjų instrumentų intarpus. Apie spektaklio muzikinės partitūros ypatybes pasakoja spektaklio muzikinis vadovas Julius Geniušas: „Karmen-siuita“ skamba gal 40 minučių. Tokiu atveju vakarui teatre užpildyti reikėtų statyti šalia dar vieną baletą, taip dažnai ir yra daroma. Tačiau Anželikos mintis buvo tam tikrose vietose praplėsti skambesį logiškais pakartojimais, intarpais mušamiesiems instrumentams. Taip pat įvesti labai svarbų Mikaelos personažą, jos muzikinė tematika neįtraukta į Ščedrino siuitą. Tokiu būdu atsirado papildomi numeriai – Mikaelos arija bei Mikaelos ir Chosė duetas, aranžuoti dirigento Jono Janulevičiaus. Tada nusprendėme pridėti labai populiarų ir reikšmingą operos „Karmen“ numerį – segidiliją, ją Ščedrino stiliumi aranžavo dirigentas Martynas Staškus. Taigi, galima teigti, kad spektaklis buvo papildytas remiantis jau turima medžiaga“.
Geniušas užsimena apie ypatingą Cholinos muzikalumą ir atkreipia dėmesį į režisierės gebėjimą įsigilinti ir pilnai atverti muzikinę spektaklio medžiagą. Ištikimieji Cholinos talento gerbėjai žino, kad tai ne pirmas ir net ne antras kartas, kai režisierė stato „Karmen“ – ją vis akino mintis, kad dar ne viskas pasakyta, kažko dar trūksta, todėl tragedija ieškojo išrišimo choreografės pasąmonėje. Šį kartą matomas kardinaliai pasikeitęs Anželikos požiūris į legendinį pasakojimą, kuriame svarbus tampa ir Chosė. Ar tai reiškia, kad Cholina pagaliau atrado trūkstamą dalelę? Tai bus įmanoma sužinoti tik pamačius spektaklį.
Už Karmen istorijos atsiradimą galime dėkoti gerai žinomam prancūzų rašytojui ir originalios novelės autoriui Prosperui Mérimée (1803–1870). Rašytojas buvo didis kelionių ir kitų šalių kultūrų mėgėjas, tam tikrais atvejais netgi tyrėjas, todėl tikėtina, kad jo fantaziją galėjo paveikti žinomos ispanų damos papasakota neįprasta istorija apie kareivį, pamilusį merginą ir dėl meilės išklydusį iš doros kelio, 1845 m. paskatinusi naujos novelės atsiradimą. Dar neišdilus Merimée atminimui, kūrybinę estafetę iš jo 1875 m. perėmė prancūzų kompozitorius Georgesʼas Bizet (1838–1875), kuris novelės siužetu sukūrė dažniausiai pasaulyje statomą operą „Karmen“. Tiesa, Bizet istoriją šiek tiek keitė: novelėje Karmen yra pragmatiška aštrialiežuvė vagilė, siekianti tiesiog išgyventi, o operoje ji tapo kerinčia femme fatale. Žinoma, žiūrovai pirmą kartą pamatę tokį realizmo persunktą spektaklį pašiurpo, bet jų nuomonė greitai pasikeitė ir netrukus opera išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Legendinę ir pasaulyje plačiai pripažintą baleriną Mają Pliseckają (1925–2015) kerėjo šios herojės gyvenimas ir tragiška lemtis. Balerinos noras šokiu atkurti jos gyvenimą scenoje įkvėpė jos vyrą kompozitorių Rodioną Ščedriną (1932–2025) parašyti muziką pagal Bizet operos pagrindines temas. Taip 1967 m. gimė „Karmen siuita“, kurią Ščedrinas pavadino „Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Kompozitoriaus įsitikinimu, Bizet muzika apibendrino literatūrinį Karmen įvaizdį – apie ją nebemąstoma be nuostabių operos melodijų, – todėl jam kilo mintis sukurti transkripciją. „Šiandien tai beveik pamirštas muzikos meno žanras, o kadaise buvo labai populiarus“, – po kūrinio pristatymo plačiajai publikai pasakojo kompozitorius, – „To liudijimai yra J. S. Bacho Vivaldi smuiko koncertų transkripcijos, Liszto ir Schumanno parašytos Paganini kūrinių transkripcijos ar Kreislerio Buzoni perdirbimai bei daugelis kitų. Teko spręsti, kokie simfoninio orkestro instrumentai galėtų įtikinamai kompensuoti operoje reikšmingą žmogaus balsą ir kokiais pavyktų geriausiai atskleisti Bizet muzikos choreografiškumą. Pirmuoju atveju geriausiai užduotį išsprendė styginiai, antruoju – mušamieji instrumentai. Taip atsirado gana originali siuitos partitūros orkestro sudėtis: styginiai ir mušamieji...“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre spektaklio metu mušamaisiais instrumentais gyvai gros net penki muzikantai, vienas jų – žinomas džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statomame šokio spektaklyje „Karmen“ pagrindinius vaidmenis parengė ir premjeriniuose spektakliuose šoks: Karmen – May Jean Teo, Stefanija Nosovaitė ir Miglė Borodičaitė; Chosė – Martynas Čiučiulka ir Valerijus Osadčenko; Eskamiljas – Deividas Dulka, Yamato Matsui ir Valerijus Osadčenko; taip pat visi teatro baleto trupės artistai, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos ir ACH teatro jaunimo trupės artistai bei ansamblio „Lietuva“ šokėjai.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjeriniai spektakliai vyks 2025 m. spalio 3, 4, 5, 8, 9 dienomis.
Parengė Lina Stankevičiūtė
Kauno valstybinio muzikinio teatro informacija
