Ar mus užsupusi ir užliūliavusi naujojo pasaulio idėja iš tiesų yra apie naują pasaulį? Ar mes iš tiesų kitaip jaučiame? Ar mūsų žaizdos užsitraukė? Galbūt tai yra tas pats nenaujas pasaulis, pasipuošęs švelniu ir pūkuotu „rūbu“, suadytu iš jautrumo, tolerancijos, ekologijos ir beveik tobulų technologijų lopinėlių? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos režisierius Oskaras Koršunovas ir jo OKT / Vilniaus miesto teatras, 27-ąjį sezoną pasitinkantis šūkiu „Nenaujas pasaulis“ ir net šešiomis premjeromis.
Mes tikime naujo pasaulio pažadais beveik taip, kaip seniau tikėjome Dievais, viltingai laukdami progreso žadamo rojaus ir nebenorime matyti realybės, į kurią veržiasi praeities karai su pirmykščiu žiaurumu ir genocidu. Mes sugebame užauginti kūdikį mėgintuvėlyje, tačiau po keleto metų nesugebame to paties vaiko paklausti, kaip jis šiandien jaučiasi. Taikome šiuolaikiškiausius vaikų auklėjimo ir ugdymo metodus, tačiau turime tragišką patyčių statistiką, o abiturientams prie egzaminų rezultatų turime pridėti 10 balų gratis. Esame oficialiai laimingiausio jaunimo šalis pasaulyje, tačiau utopija, jog net ir tada pirmaujame savižudybių skaičiumi.
Užauginome nepriklausomos ir europietiškos Lietuvos suformuotus politikus, tačiau nesugebėjome juose „amputuoti“ korupcijos geno. Ekologinės idėjos tampa dar viena vartotojiškumo apraiška – mes geriame ekologiškas cafe latte su augaliniu pienu ir vairuojame teslas ne kaip savo įsitikinimų ar identiteto dalį, o kaip statuso įtvirtinimo visuomenės sluoksniuose priemones. Sugebame generuoti genialius dalykus pasitelkę dirbtinį intelektą, tačiau nebemokame tiesiog atsiliepti į gyvą pokalbį telefonu, nes, sakoma „Tai jau atrodo pernelyg vakar diena“. Arba „Too much yesterday“, nes kalbėti lietuviškai irgi tampa pernelyg vakarykščia.
Moterų teisės ir lygybė yra tema Nr. 1 tik teoriškai, tačiau šio naujo pasaulio praktikoje moterys yra daužomos: fiziškai – vienuose visuomenės sluoksniuose, emociškai ir psichologiškai – kituose. Stiprieji daužo psichologiškai, silpnieji – fiziškai, pačia brutaliausia forma.
Trumpai tariant, šiandienos neva naujas pasaulis atrodo mielas, tačiau yra toks pats vartotojiškas, konkurencingas, agresyvus, patriarchalinis, populistinis ir neteisingas, kaip ir jo pirmtakas iš praeities. Mūsų neva naujas pasaulis ne tik laikosi įsikibęs visų senojo pasaulio stigmų, bet pasitelkus dirbtinį intelektą jas klonuoja ir daugina. Galbūt todėl ir jauniausi mūsų režisieriai renkasi (ne)naujo pasaulio pjeses.
Šešios premjeros
Pirmoji 27-ojo sezono premjera – tai režisieriaus Jauniaus Juodelio spektaklis „Zucco“ pagal Bernardʼo-Marie Koltèso pjesę. 1998-aisiais šio kūrinio pastatymas, režisuotas Oskaro Koršunovo, tapo naujai besikuriančio OKT teatro priešaušriu. Šiandien šios pjesės vėl ėmėsi pačios jauniausios kartos režisierius ir jo bendraamžiai menininkai, bandantys nupiešti šių dienų (anti)herojaus Roberto Zucco portretą. Laiko ratas, lyg OKT simbolis, apsisuko ir ši Koltèso pjesė tampa vėl (ne)nauja. Spektaklio scenografiją sukūrė Emilis Šeputis, muziką – Natas Kunas, kostiumus – Hilda Meda Gomaraitė, šviesų dailininkas – Karolis Zajauskas. Vaidina aktoriai Matas Sigliukas, Aistė Rocevičiūtė, Greta Petrovskytė, Rokas Siaurusaitis, Martynas Mockevičius ir Gerardas Ciparis. Pirmieji premjeriniai rodymai jau įvyko rugsėjo 8, 9 d., taip pat vyks spalio 27, 29 d.
Oskaras Koršunovas sugrįžta prie dar vienos (ne)naujos pjesės – tai Nobelio literatūros premijos laureato Jono Fosseʼės kūrinys „Žiema“. Čia įvyksta atsitiktinis vyro (aktorius Valentinas Novopolskis) ir moters (aktorė Milda Noreikaitė) susitikimas. Nė vienas iš veikėjų nieko nepasakoja apie save, tačiau jie yra tokie atpažįstami ir viskas taip aišku. Jis – klestintis verslininkas, sėkmingas žmogus, vadinamoji auksinė mūsų visuomenės dalis, ji – gana laisvų pažiūrų moteris, didžiosios dalies žmonių akimis esanti visuomenės dugne. Laikui bėgant paaiškėja, jog jie yra sutverti būti kartu, tačiau tai yra neįmanoma, nes jie yra iš „skirtingų“ pasaulių. Ar šių dienų (ne)naujame pasaulyje kardinaliai skirtingi socialiniai sluoksniai ir aplinkinių netolerancija vis dar yra tokia galinga ir visa skirianti jėga, dėl kurios griūva žmonių likimai? Atsakymą sužinosite jau gruodžio mėnesį.
Kultinis ir OKT teatrui lemtingu tapęs britų dramaturgas Markas Ravenhillas ir jo pjesė „Keletas tikslių polaroidinių nuotraukų“ – tai dar vienas testas šių dienų neva naujam pasauliui. 90-ieji, Londonas, vėluojantys autobusai, visur skubantys ir lekiantys žmonės, mokyklos, korporacijos, bankai. Atrodo, tai buvo taip seniai ir taip toli, bet ar iš tiesų? Koršunovo ir jauniausios kartos aktorių premjera įvyks dar 2025-aisiais.
Ketvirtoji premjera – Godos Simonaitytės pjesė „Šūdmala“, pelniusi pirmosios vietos laurus OKT / Vilniaus miesto teatre surengtame dramaturgijos konkurse „Dramos teritorija“. Pasak autorės, pjesė yra įkvėpta filosofo Harryʼio G. Frankfurto knygos „Apie šūdmalą“, kurioje nagrinėjamas vienas labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių – „šūdo malimas“, kuriuo užsiima politikai, menininkai, gyvenimo būdo kūrėjai, reklamos agentai bei kitų sričių atstovai. Remiantis šūdmalystės konceptu, norėjosi išreikšti kritiką meno pasauliui Lietuvoje, todėl buvo pasirinkta vizualaus meno perspektyva, tačiau šūdmalystė toli gražu randama ne tik dailės lauke. Spektaklį režisuos pati pjesės autorė, jis bus kuriamas bendradarbiaujant su Valstybiniu jaunimo teatru.
Dar viena premjera, scenos šviesą išvysianti 2026-aisiais – tai režisieriaus Jauniaus Juodelio spektaklis pagal moderniąja lietuviška klasika laikomą Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“. Šiame pastatyme du nepriklausomi teatrai – „Utopija“ ir OKT / Vilniaus miesto teatras – suvienija jėgas tam, kad sukurtų kūrybinę platformą jauno režisieriaus idėjoms.
Šeštoji premjera – tai jaunos kartos režisierės Linos Židonytės spektaklis pagal šiuolaikinės lenkų rašytojos Dorotos Masłowskos romano „Kiti žmonės“ inscenizaciją.
Konkurso „Dramos teritorija“ skaitymuose – nenaujos idėjos
Baigėsi „Dramos teritorija“, prasideda „Dramos teritorija“ – taip galima apibūdinti svarbią 27-ojo sezono dalį. Konkurso laureatai išrinkti ir apdovanoti, tačiau vyks geriausiųjų dešimtuko pjesių skaitymai. Romo Zabarausko pjesės „Gaisras“ skaitymas jau įvyko, Godos Simonaitytės „Šūdmala“ bus statoma OKT / Vilniaus miesto teatre.
„Dramos teritorijos“ pirmojo dešimtuko pjesių temose – naujo ir nenaujo pasaulio sankirtos. Tai šeimos drama, vykstanti kelionėje pasiimti užsienyje mirusio tėvo palaikų, jos metu išaiškėja netikėta paslaptis (Marijos Dautartaitės „Urna“); Vilniaus istorija šimtamečio vilniečio Kazio akimis (Andriaus Vaišnio „Kur yra Afrika?“); jaunos šeimos santykiai, kurių epicentre – neištikimybė ir toksiški motinos bei sūnaus ryšiai (Pauliaus Ignatavičiaus „Kol mirtis mus sujungs“); skausminga, bet aktuali tėvo ir sūnaus drama, kurioje tėvas turi vaidinti nusikaltusį nepilnametį sūnų prieš tardytoją, taip atrasdamas dalį savo kaltės (Edwardo Saszko „Vikingas“); pseudoviduramžiška istorija apie dviejų kunigaikščių konfliktą, nagrinėjanti technologijų, ekologijos ir kitų naujųjų temų bei amžinųjų vertybių konfliktą (Ievos Marijos Sokolovaitės „Apgultis“); mokytojų situaciją šių dienų besikeičiančiame pasaulyje (Ivetos Volungevičiūtės „Vyturiai“); realybės šou – žaidimas žmonėmis, kur žmogus nusiperka keturis gretimus butus, tris išnuomoja ir stebi jų gyventojus vardan savotiško socialinio-psichologinio tyrimo (Liutauro Degėsio „Žaislų namai“); neeilinė Aleksandro Griškevičiaus, išradėjo ir orlaivių konstruktoriaus, gyvenimo istorija (Nijolės Kliukaitės-Kepenienės „Sakalai mumyse“).
Užsienio gastrolės: naujos ir nenaujos šalys ir festivaliai
27-ojo sezono užsienio gastrolių maršrutuose numatytos jau lankytos šalys ir festivaliai. Jau rugsėjo mėnesį Koršunovo „Otelas“ sugrįš į Rumuniją – šį kartą į tarptautinį Transilvanijos teatrų festivalį Kluž Napokoje.
Septyni – tiek OKT / Vilniaus miesto teatro spektaklių bus pristatyta tarptautiniame MESS festivalyje Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina). Spalio pradžioje čia bus rodoma Koršunovo ir Eglės Jackaitės „Šventoji“.
Režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Šventė“ Prancūzijoje rodomas kone dažniau nei Lietuvoje. Lapkričio mėnesį šio spektaklio gastrolių žemėlapį papildys dar du festivaliai Prancūzijoje – tai festivalis „Les Boreales“ Kane ir „NEXT“ Lilyje.
Pavasarį „Šventosios“ komandos laukia gastrolės į Sofiją (Bulgarija). Spektaklis bus parodytas šiuolaikinių menų centro „Toplocentrala“ tarptautinėje programoje.
Repertuare – nauja klasika ir nenauja šiuolaikinė dramaturgija
Sezono repertuaro pagrindą sudarys dažnai už naujausias pjeses modernesnės klasikos ir amžinąsias vertybes gvildenančios šiuolaikinės dramaturgijos sintezė.
Tarp klasikos interpretacijų išvysite: Bertolto Brechto „Vestuvės“ (rež. O Koršunovas), Nikolajaus Gogolio „Pamišėlis“ (rež. O. Koršunovas), Williamo Shakespeare’o „Otelas“ (rež. O Koršunovas), Antono Čechovo „Žuvėdra“ (rež. Jokūbas Brazys), „Šuo ir beždžionė“ pagal Friedeberto Tuglaso kūrinį (rež. Priitas Pedajasas), „Akies istorija“ įkvėpta Georgesʼo Bataille’o (rež. J. Brazys).
Iš šiuolaikinės dramaturgijos pastatymų repertuaro vyks: Birutės Kapustinskaitės „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas), Lauros Švedaitės „Šventė“ (rež. K. Gudmonaitė), Floriano Zellerio „Mama“ (rež. K. Glušajevas), „Šventoji“, įkvėpta Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“ (rež. E. Jackaitė ir O. Koršunovas).
Mes, OKT / Vilniaus miesto teatras, vis dar esame ten, kur buvome – dar vieną sezoną spektaklius rodysime studijoje, esančioje Ašmenos g. 8, taip pat kituose tiek Vilniaus, tiek kitų miestų teatruose ir salėse. Laukiame jūsų naujuose ir nenaujuose spektakliuose apie mūsų pasaulį.
OKT / Vilniaus miesto teatro informacija
