„Gyvenk, žydėk“ – savo 90-ąjį sezoną Klaipėdos dramos teatras pasitinka šekspyrišku palinkėjimu sau ir savo žiūrovams. Miestą užliejęs sezono šūkį iliustruojančiais stilizuotais žiedlapiais, teatras tiek atkreipia dėmesį į svarią sukaktį, tiek pasižada išlikti veržlus ir gyvas. Naują sezoną rugsėjo 10 d., 18.30 val., teatras pradės renginiu žiūrovams (būtina registracija). Jį rengiantis teatro Meno ir kūrybos padalinys žada nuotaikingą, kupiną pačių įdomiausių prisiminimų ir žymių svečių vyksmą apie teatro praeitį, dabartį ir jo ateitį. Tai – šventė žiūrovams, kuriems ir dėl kurių stengiasi kiekvienas teatralas.
„Gyvenk, žydėk“
„Lakonišką naujojo sezono šūkį galima interpretuoti kaip palinkėjimą garbingą jubiliejų mininčiam teatrui, gausos ir klestėjimo linkėjimą tarpsmo ir brandos laikotarpiu, bet „Gyvenk, žydėk“ papildomą reikšmę įgyja atpažįstant jo šekspyriškas šaknis. Tuomet jis tampa užkalbėjimu, magiška formule, kurioje žodžiai turi imperatyvią, steigiamąją galią. Tai – praeities pažadas ateičiai. Priminimas, kad tiesos laikas visada ateina. Nepaisant naikinimo masto, atmintis išlieka, ji kaupiasi, maitina išgyvenusiuosius ir galiausiai prasiveržia nesulaikoma jėga“, – teatras pristato naujo sezono šūkį. „Gyvenk, žydėk“ atsikartoja šiemet į Klaipėdos dramos teatro sceną žengiančioje Williamo Shakespeareʼo dramoje „Ričardas III“, žiauriojo valdovo nužudytų žmonių šmėklos jį prakeikia, o jo priešininką, būsimąjį karalių Henriką VII, laimina ir žada jam pergalę.
Pozityvus ir savyje gilią prasmę slepiantis sezono šūkis kupinas tikėjimo žmogumi, kaip ir, anot teatro vadovo Tomo Juočio, visas teatro turinys visada sutelktas į žmogų: „Čia ir šio sezono įdomumas, žiūrovų laukia labai skirtingi kūrėjai, medžiagos, pastatymai. Tai teatrui įdomu, nes galutiniam taikinyje galiausiai visada atsiduria žmogus. Teatras visada apeliuoja į žmogų“.
Dvi premjeros rudenį
„Naujajame sezone ypatingas dėmesys bus skirtas jaunesnės kartos Lietuvos teatro režisieriams. Tiems, kurie jau išaugo jaunystės eksperimentų laikotarpį ir surado savo balsą, savo nuosavą teatrinę kalbą. Tiems, kurie netrukus gali tapti naujaisiais Lietuvos teatro režisūros Metrais“, – intrigavo Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas.
Vos prasidėjus sezonui vyks ir pirmoji jo premjera – Lauros Kutkaitės režisuojama „Milena“ (rugsėjo 12, 13, 14 d.). Spektaklio idėja gimė iš rašytojo Franzo Kafkos ir čekų vertėjos, žurnalistės bei pasipriešinimo kovotojos Milenos Jesenskos susirašinėjimo. Pastarosios laiškams net neišlikus šis susirašinėjimas ir jo metu įsiplieskęs romanas paprastai vertinamas pasitelkiant Kafkos laiškus, taigi, per jo žvilgsnį. „Milena“, kurioje vaidina šešios aktorės, siekia išsivaduoti iš Kafkos ir kartu svarsto galimybę pažinti, suprasti kitą žmogų.
Daug kam pirmą kartą girdima Milena Jesenska buvo ryški ir įspūdinga asmenybė, anot Grajausko, net jei daugeliui kur kas geriau pažįstamas Kafka, ji – lygiai tokia pat verta dėmesio: „Jie abu liudija apie asmenybės mėginimus pasipriešinti sociumo, masių diktatui. Apie individo laisvę. Kafka nematė galimybės laimėti šitą kovą. Bent jau jo kūriniuose laimingų pabaigų nėra, autorius kartu su skaitytoju lieka niūrioje rezignacijoje. Jesenska, regis, buvo labiau iš tų, kurie mūsų dienomis vadinami aktyvistais. Tikėjo, kad visuomenę galima pakeisti, pagerinti – net ir tais grėsmingais laikais, kai jau kaupėsi Antrojo pasaulinio karo debesys ir vilties aplinkui buvo vis mažiau ir mažiau. Labai norisi tikėti, kad Milena buvo teisi – visuomenę galima truputį pakeisti į geresniąją pusę, kad ir neilgam“.
Lapkritis įsibėgės su dar viena premjera, bendradarbiaujant su Artūro Areimos teatru, Areima režisuoja Williamo Shakespeareʼo „Ričardą III“ (premjera lapkričio 13, 14, 15 d.). Tai pirmoji Klaipėdos dramos teatro bendradarbystė su šiuo jau dešimtmetį veikiančiu nepriklausomu teatru. Plačiai žinoma Shakespeareʼo pjesė „Ričardas III“ pasakoja apie negailestingo, manipuliatyvaus Glosterio hercogo iškilimą ir nuosmukį. Pjesėje atsispindi šiandieniniam pasauliui ypač aktualios temos – makiaveliška politika ir valdymo principai, nestabilaus, negailestingo ir nenuoseklaus valdymo padariniai, gebėjimas manipuliuoti kitais pasitelkus retoriką ir kalbą (propagandą). Shakespeareʼas jau daug metų nesilankė Klaipėdos dramos teatro scenoje ir, pasak Juočio, jo sulaukti – šventė: „Įdomu, kaip Areimos rankose atsivers „Ričardas III“. Įdomu ir pats darbas su AAT – daug šviežio kraujo, t. y. daug aktorių ne iš mūsų teatro, daug dubliuojančių aktorių. Tai sudėtinga, bet labai įdomu, nes taip pasimatuojame save, savo pajėgumus“.
Anot teatro vadovo, abi pirmosios sezono premjeros – labai stiprūs, labai skirtingi scenos meno darbai: „Su abiem režisieriais perėjome ilgą derybų etapą, užtruko po kelis metus, kol jie galiausiai atėjo pas mus. Ir tai režisieriai, kurių tikrai laukėme, abiem tai bus debiutas mūsų teatre. Įdomu stebėti jų kūrybinį kelią, abu yra labai skirtingi, bet imasi fundamentalių darbų. Manau, kad šio sezono pradžia bus tikrai ryški. Gal net nesame tokios turėję, kad startuotume net su dviem stipriais, niekam nieko įrodinėti nebeturinčiais režisieriais ir abu dirba su tokiomis įdomiomis medžiagomis“.
Bilietai į abi premjeras – jau prekyboje.
„Nojaus arka“ ir „Vandenynas“
Antroji sezono pusė prasidės šiame teatre jau kūrusio, 2023 m. Agotos Kristof „Storo sąsiuvinio“ sceninę adaptaciją pristačiusio Jokūbo Brazio sugrįžimu. Vasario mėnesį vyks jo spektaklio „Nojaus arka“ (tai – darbinis jo pavadinimas) premjera. Spektaklis kuriamas pagal Mariaus Povilo Elijo Martynenko pjesę. „Nojaus istorija gali būti suprasta kaip nuolatinis ciklas tarp sunaikinimo ir atsinaujinimo, tarp katastrofos ir vilties – kaip metafora pasauliui, kuris, regis, vėl artėja prie savęs sunaikinimo ribos. „Nojaus arka“ šiandien gali tapti ne tiek gelbėjimosi priemone, kiek klausimu: ką mes pasirenkame į ją įsinešti? Kokias vertybes, kūnus, sapnus, netektis?“, – samprotavo režisierius.
Balandžio mėnesį laukia dar viena šiame teatre neįprasta premjera, žiūrovai bus kviečiami į patyriminį sensorinį spektaklį kūdikiams ir jų tėvams „Vandenynas“. Jo sumanytoja ir režisierė Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė. „Man, kaip režisierei ir dviejų vaikų mamai, ypač svarbu, kad daugėtų ir dažnėtų galimybių tėvams kartu su vaikais patirti meną, atrasti teatrą kaip saugią erdvę būti kartu“, – ji pasakojo apie paskatas sukurti aktyviai ne tik kūdikius, bet ir jų tėvus įtraukiantį kūrinį.
Sezono pabaigoje, kaip ir kiekvienais metais, lauks ne prieš vasarą slopstantis teatro tempas, bet kaip tik jo suintensyvėjimas – svarbia tradicija Vakarų Lietuvoje tapęs tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Šiais metais jis taip pat skaičiuoja jubiliejų – vyks jau 10-ąjį kartą, tad jo programoje lauks ir nemažai šventinių detalių.
Šalia naujų spektaklių teatre nuosekliai bus stengiamasi išlaikyti kuo didesnį dėmesį į bendruomenės sutelktį ir įtrauktį nukreiptiems renginiams – toliau vyks klubo „Teatras be uždangos“ susitikimai (pirmasis numatomas spalio mėnesį), išvykstamieji pjesių skaitymai, aktyviai vyks Vaikų teatro studijos užsiėmimai ir kt.
Jubiliejinio sezono svarba
Anot teatro vadovo, dėliojant 90-ojo sezono repertuarą, nebuvo siekiama pabrėžti teatro istorijos svorio, bet pačiame teatre juntama, kad šis sezonas – ypatingas. „Visi suprantame, kad išeiname į ypatingą, neeilinį sezoną. Galvojame, kaip pabrėžti svarbiausius dalykus, tikiuosi, viskas virs kūnu. Yra tiek daug skambių frazių apie praeitį, bet tiesiog norisi prisiminti, kad šiame teatre ir iki mūsų buvo tikrai daug nuveikta. Teatras yra labai svarbus mieste ir jo idėjos svarbios visoje Lietuvoje, bet niekas neatsiranda tiesiog šiaip sau, – kalbėjo Juočys. – Norisi, kad būtų prisimenami visi iki mūsų buvę aktoriai, režisieriai. Kažkas dėjo pamatus, plytą prie plytos. Teatre buvo labai įdomių ir ryškių periodų. Visi jie sukūrė mus tokius, kokie esame dabar.“
Vienas iš atminimo gestų, lydinčių naująjį sezoną – senųjų Klaipėdos dramos plakatų inspiruota riboto leidimo rankomis gamintų trijų modelių užrašinių kolekcija. Ji pristatoma bendradarbiaujant su „Hands on press“ spaudos studija. Užrašines bus galima įsigyti teatro kasoje arba teatro interneto svetainėje.
90-asis sezonas yra paskutinis jau dešimt metų Klaipėdos dramos teatrui vadovaujančiam Tomui Juočiui. Klausiamas apie šio etapo pabaigos teatrui ir sau pačiam svarbą, vadovas kaip vertybę pabrėžė kaitą: „Nesureikšminu nei savo atėjimo, nei išėjimo. Nereikia bijoti permainų, tai byloja ir mūsų teatras – drąsus, nebijantis pokyčių. Niekada nenorėjau tapti ilgamečiu vadovu, linkiu ir kitiems tokiais netapti – geras pokytis judėti į priekį. Visada reikia žiūrėti į priekį, judėti pirmyn. Tikiu, kad tai ir smalsaus žmogaus, ir organizacijos genas“.
Registracija į sezono atidarymo renginį vyksta ČIA.
Klaipėdos dramos teatro informacija
