Balandžio 25–30 dienomis, į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sceną sugrįžta Jacquesʼo Offenbacho opera „Hofmano istorijos“. Pirmą kartą joje dainuos populiarusis Liudas Mikalauskas, neslepiantis, kad atvaizduoti patrauklius blogiečius scenoje jam padėjo pažintys politikos ir verslo pasaulyje.
„Prieš penkerius metus, kai į LNOBT sceną atėjo Leonardo Bernsteino operetė „Kandidas“, joje taip pat įkūnijau keturis spalvingus personažus. Tačiau „Kandide“ visi mano personažai buvo labai skirtingi – į kiekvieną iš jų, iš naujo nusigrimavęs, eidavau kaip į atskirą spektaklį.
„Hofmano istorijose“ keturis personažus – Lindorfą, Kopelijų, Miraklį ir Dapertuto – vienija bendra blogio, arba velniškumo ašis. Panašios ir visų keturių personažų vokalinės partijos – joms tinka panaši balso spalva. Todėl neskaitę spektaklio programėlės žiūrovai dažniausiai net nesuvokia, kad operoje tai – keturi skirtingi personažai, o ne vienas apibendrintas blogio įsikūnijimas.
Dabar svarbiausias klausimas – kaip sukurti gerą blogietį? Prisimenu, kai būdamas 22-ejų vaidinau Mefistofelį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, man atrodė, kad blogietis scenoje būtinai turi būti piktas ir susiraukęs. Tik sukaupęs daugiau gyvenimo patirties supratau, kad blogis dažniausiai būna patrauklus ir viliojantis, netgi savotiškai simpatiškas. Nes jei blogis nebūtų gražus ir elegantiškas – mes nejaustume tokios didelės pagundos prie jo veržtis, tiesa? Blogis mums imponuoja savo išoriniu grožiu. Todėl ir „Hofmano istorijose“ bandau savo personažų nesubjaurinti, priešingai – stengiuosi parodyti juos patrauklius, o ne atstumiančius. Šioje operoje esu pabrėžtinai elegantiškas.
Ir, žinoma, visiems keturiems savo personažams suteiksiu realios, gyvenimiškos faktūros. Kiekvienas iš jų turės mano paties gyvenime sutiktų ir neblogai pažinotų žmonių bruožų. Tiktai neklauskite, kas jie – tikrai nepasakysiu, nes dar supyks“, – juokiasi L. Mikalauskas.
Atpažįstamo blogio veidai
Pasak dainininko, kurdamas scenos vaidmenis jis beveik visada atsigręžia į savo draugų ir pažįstamų ratą. Ir visada atranda konkretų žmogų, kurį bando pamėgdžioti reikalingoje situacijoje.
„Taip ir šįkart: nusižiūrėjau keturis žavingus ir simpatiškus savo bičiulius, beje, užimančius aukštas pozicijas „prie valdžios“, kurie labai gražiai „sukrenta“ į keturis „Hofmano istorijų“ personažus.
Tarkime, Kopelijus, kuris ateina pas Spalancanį su dideliu lagaminu, yra pardavėjas. O pardavėjas privalo būti patrauklus, kad sugebėtų sužavėti žmogų tuo daiktu, kurį bando jam prakišti už konkrečią sumą.
Lindorfas yra politikas. Politiką, žiūrintį į visus kitus iš aukšto, atrasti tikrai nebuvo sudėtinga – pažįstu tokių ne vieną. Sunkiau buvo su daktaru Mirakliu, kuris savotiškai tenkinasi tuo, kad jam pavyksta pražudyti žmogų. Tokio asmeniškai nepažįstu, tad rinkdamasis į situaciją pažvelgiau labiau apibendrintai.
Ketvirtasis mano personažas Dapertuto, siūlantis deimantą Džuljetai, yra pats mistiškiausias. Galima sakyti, tai – absoliutus blogio įsikūnijimas. Jis turi daug pinigų ir neabejoja, kad už tuos pinigus pasaulyje galima nupirkti viską: ir žmogaus garbę, ir jo įsitikinimus. Tokių pažįstu ne vieną. Nebuvo sunku pasirinkti.
Blogis mus pasaulyje gundo. Gundo politine valdžia, kaip Lindorfą. Gundo galia kurti stebuklus medicinoje, kaip Miraklį. Gundo azartu užsidirbti daug pinigų, kaip Kopelijų, ir galimybėmis per savo pinigus kitais manipuliuoti, kaip daro Dapertuto“, – apie „Hofmano istorijų“ personažus pasakoja L. Mikalauskas.
Spektaklis, kuris patinka vyrams
Dainininkas prisipažįsta nesąs modernių klasikos pastatymų šalininkas. Tačiau, anot jo, svarbu ir tai, kaip režisierius išsprendžia operoje pateiktas situacijas.
„Kai Günteris Krämeris LNOBT statė „Don Karlą“, man, kaip tikinčiam žmogui, buvo gana sudėtinga suprasti, kodėl šventikas scenoje vaikšto su pistoletu. Bet režisierius sugebėjo išspręsti veikėjų santykius taip, kad aš tuo patikėjau.
Panašiai ir „Hofmano istorijų“ režisierius Federico Grazzini sugebėjo įtikinamai atskleisti operos personažus. Įžymiąją sceną, kurioje Olimpija vilioja Hofmaną, jis išsprendė netgi realistiškiau, nei klasikinės operos versijos. Nes patikėti tuo, kad vyrą gali suvilioti raktu prisukama lėlė, man asmeniškai būtų sudėtinga...
Galbūt yra konservatyvesnių žiūrovų, kuriems atviros erotinės scenos operoje pasirodys nepriimtinos. Bet jeigu kitų operų spektakliuose mes pastebime salėje miegančius žmonų į teatrą atvestus vyrus, tai „Hofmano istorijos“ yra būtent tas spektaklis, į kurį vyrai turėtų tempti savo žmonas“, – šypsodamasis tikina solistas.
L. Mikalauskas „Hofmano istorijose“ žada debiutuoti iškart po Šv. Velykų – jo balsą LNOBT scenoje išgirsime balandžio 25, 26 ir 27 dienomis. Balandžio 29 ir 30 d. tuos pačius blogiečių vaidmenis atliks prieš metus „Hofmano istorijų“ premjeroje Vilniuje puikiai pasirodęs kartvelų operos solistas Giorgi Manoshvili.
LNOBT informacija
