Jaunimo teatrui ugdytas jaunimas rado prieglobstį Kaune: kas kaltas, o kas džiaugiasi

Mindaugas Klusas 2019-11-16 LRT.lt
Scena iš spektaklio „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotrauka
Scena iš spektaklio „Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotrauka

aA

2015 metais Algirdas Latėnas, tuometis Jaunimo teatro vadovas, ir Vidas Bareikis, sukūręs spektaklių ir Jaunimo, ir Kauno dramos teatruose, nusprendė rinkti vaidybos kursą, kuris ilgainiui įsilietų į Jaunimo teatro trupę. Tačiau 2016-aisiais A. Latėną direktoriaus pareigose pakeitė buvęs Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovas Audronis Liuga. Jis ėmėsi įgyvendinti savąją teatro viziją, jokie įsipareigojimai jauniesiems akademijos ugdytiniams naujojo direktoriaus nevaržė. Talentingo kurso likimas gana anksti pakibo ant plauko.

Išeitis galiausiai ir netikėtai buvo rasta. Tačiau kurso emigracijos istorija atskleidė mažų mažiausiai kelias opias problemas: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) parengiama per daug aktorių, be to, niekam nerūpi, ką jie veiks po studijų.

A. Latėno sumanymai

A. Latėnas į sceną palydėjo penkias aktorių laidas. Tačiau tokio darbštaus ir talentingo kurso iki šiol neturėjo - taip prisipažino kalbinamas LRT.lt. Juodu su V. Bareikiu stengėsi išugdyti visapusiškus aktorius - muzikuojančius, šokančius, dainuojančius scenos profesionalus.

Kad studentai ramiau žvelgtų į ateitį, neišsibėgiotų, A. Latėnas siūlė auklėtiniams, Jaunimo teatrui ir akademijai sudaryti trišalę sutartį. Pagal ją, po studijų auklėtiniai turėtų bent keletą metų padirbėti Jaunimo teatre.

„Akademija štampuoja specialistus, kurie už studijas moka milžiniškas sumas, tačiau išleidžia į gyvenimą niekuo jiems neįsipareigojusi“, - LRT.lt sakė A. Latėnas. Jis kreipęsis ir į teisininkus, šie patvirtino, kad toks vadovo sumanymas visai pragmatiškas, išmintingas.

Anot A. Latėno, kai į teatrą plūsteli šviežias kraujas, senbuviai ima niurzgėti, baiminasi, kad jaunimas iš jų atims darbus, vietą scenoje. Kad taip neatsitiktų, jis sumanė, jog kursas kurį laiką nedirbs pagal etatus, o pats save išlaikys - statys „žiūroviškus“, plačiausiai auditorijai skirtus miuziklus, spektaklius. Deja, akademija A. Latėno pasiūlymui nepritarė.

Žinojo, kas jų laukia

Antrasis kurso vadovas V. Bareikis taip pat dalyvavo Jaunimo teatro vadovo konkurse. „Jei man būtų pavykę, ko gero, tas kursas dabar dirbtų Jaunimo teatre. Išsakiau viziją, kad Jaunimo teatras iš tiesų turėtų tapti teatru jaunimui, kurtų ir jaunesnei - paauglių - auditorijai“, - LRT.lt teigė V. Bareikis.

Naujasis vadovas A. Liuga ėmė įgyvendinti tai, ką buvo užsibrėžęs, ir, anot V. Bareikio, labai geranoriškai prašė siūlyti savas idėjas. „Vis dėlto teatras pagal jo strategiją neturėjo galimybių įdarbinti visą kursą“, - sakė antrasis LRT.lt pašnekovas.

Pasak jo, dvejus paskutinius studijų metus auklėtiniai žinojo, kad jų laukia laisvojo menininko kelias - autorinė kūryba, individuali veikla - ir buvo tam ruošiami.

Ketino eiti kas kur

Po pirmojo kurso vasaros stovykloje Čiobiškyje A. Latėno ir V. Bareikio auklėtiniai sukūrė eksperimentinį spektaklį „Pasirinkimas“. Jį režisavo V. Bareikis, inscenizaciją parašė poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Vieną sezoną spektaklis rodytas Jaunimo teatro scenoje. Be jaunųjų aktorių, jame taip pat vaidino vyresnieji Sergejus Ivanovas, Rokas Petrauskas.

Vėliau A. Latėnas režisavo „Luką“, jame vaidmenis atliko kurso draugai Matas Dirginčius ir Roberta Sirgedaitė. Kiti auklėtiniai kūrė epizodinius vaidmenis „Kovos klube“. „Antrame kurse jau vaidinome didžiojoje Jaunimo teatro scenoje - mums tai buvo didelis malonumas ir įspūdis“, - LRT.lt teigė aktorė Aistė Zabotkaitė.

Tačiau pasikeitus Jaunimo teatro vadovui kurso ryšiai su teatru ėmė trūkinėti. Po metų iš repertuaro buvo pašalintas „Pasirinkimas“, nebeliko nei „Luko“, nei „Kovos klubo“. „Algirdas ir Vidas jau nenorėjo kištis į vidinius teatro reikalus, nes neturėjo jokios įtakos. Idėja dirbti Jaunimo teatre pasimiršo, tiesiog studijavome ir dairėmės, kur galėtume eiti baigę akademiją“, - pasakojo A. Zabotkaitė.

Aistė vaidino V. Bareikio spektakliuose Kaune - „Hamlete“ ir „Žalgirėse“. Todėl praėjusį balandį ėmė dairytis darbo Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Teatro vadovas Egidijus Stancikas tada pasidomėjo, ką veiks jos kurso bičiuliai. Išgirdęs, kad ketina išsivaikščioti kas kur, pažadėjo apsvarstyti visas galimybes. Ir gegužę, baigiant diplominius darbus, kurso auklėtiniai išgirdo oficialų kvietimą dirbti NKDT.

Nežinomybė nutolo

Pakalbintas LRT.lt, NKDT vadovas E. Stancikas prisipažino išgyvenąs kelis jausmus - jam ir džiugu, ir neramu: mat jaučiąs atsakomybę dėl jaunųjų aktorių - jie Kauno dramoje dirbs tik puse etato. „Tai labai maži pinigai“, - pabrėžė E. Stancikas.

Kita vertus, išsipildė E. Stanciko anksčiau puoselėtas noras atjauninti vadovaujamą teatrą. Tai padaryti ketinta surinkus aktorių kursą ir sukūrus vaidybos studijų programą Vytauto Didžiojo universitete. Deja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nubraukė krepšelius ir perdavė juos Klaipėdos universitetui.

Vadovas LRT.lt sakė besilaikąs tradicijos, kai aktorius sulaukia 70-ies, siūlyti jam dirbti puse etato. Kita pusę perleidžiant naujai į trupę įsiliejusiam žmogui. Be to, kursui bus ieškoma alternatyvių uždarbio šaltinių.

„Galimybė visam kursui ateiti dirbti į teatrą pasitaiko retai. Sutarėme, kad mielai ten keliausime, kad ir už pusę etato. Dėl permainų Jaunimo teatre labai neišgyvenome, turėjome pavienių darbų. Tačiau galimybė dirbti kartu, kai vienas kitą pažįsti, - tikra atgaiva. Nežinomybė nutolo“, - LRT.lt sakė Kauno trupę papildęs aktorius Mantas Bendžius.

A. Liugos motyvas

Jaunimo teatro vadovas A. Liuga LRT.lt teigė, kad teatre dirba daug ir įvairių žmonių. „Tai lemia formuojamas repertuaras. O jis formuojamas taip, kaip vykdoma kūrybinė programa. Viskas išplaukia vienas iš kito, - kalbėjo dabartinis teatro direktorius ir pridūrė: - Ne aš tą kursą ruošiau, ne aš ir žadėjau, kad jis bus paliktas teatre.“

Anot jo, teatre dirba aktoriai, kurie reikalingi vienam ar kitam spektakliui. Stengiamasi, kad būtų įdarbinta kuo daugiau žmonių. Į „bendrus pasvarstymus“, kaip yra buvę kituose teatruose su kitais kursais, A. Liuga nenorėjo leistis.

„Mano vizija - užimti tuos aktorius, kurie reikalingi vienam ar kitam spektakliui. Juose vaidina skirtingų kartų scenos menininkai. Siekiu, kad Jaunimo teatro aktoriai būtų užimti kuo daugiau. Suprantama, tai ne pats svarbiausias repertuaro formavimo prioritetas - prioritetai yra kiti. Tačiau užimant aktorius - yra būtent taip“, - LRT.lt kalbėjo A. Liuga.

Teatro vadovo poziciją palaikė ir V. Bareikis. „A. Liuga tęsia, ką pradėjęs LNDT - kuria intelektualų teatrą. Labiau remiasi patyrusiais, mąstančiais režisieriais ir aktoriais intelektualais“, - teigė V. Bareikis.

Kaune bus sujudimas

„Pasaulyje tokios politikos, kad kursas rengiamas teatrui, nėra. Taip, yra kursų vadovai, kurie sau ruošia aktorius. Jei tai grupė, ji toliau dirba su konkrečiu režisieriumi. Kur dirba režisierius, ten pat dirba ir jo išugdyti žmonės“, - teigė A. Liuga.

Su tuo nenorėjo sutikti ankstesnis jaunimo teatro vadovas A. Latėnas. „O kur pasaulyje matyta, kad surenkamas kursas ir po studijų be jokios atsakomybės paleidžiamas vėjais? Gal verta įdėti pastangų ir tuos kursus išlaikyti“, - retoriškai klausė A. Latėnas.

Kaune jaunieji aktoriai debiutavo diplominiu spektakliu „Bestuburiada“, jį režisavo scenos kalbos dėstytoja aktorė Aldona Vilutytė. Vėliau NKDT scenoje bus rodomi jaunojo kurso spektakliai pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „Girti“, „Iliuzijos“, keli V. Bareikio darbai. „Yra visos prielaidos teigti, kad Kaune bus didelis sujudimas“, - tikino V. Bareikis.

LRT.lt

Komentarai
  • Iš bloknoto (51)

    Pamilau tą puošnią, jaukią, spindinčią koncertų salę, po truputį pažinau visus muzikantus ir vėliau, jau profesionalioje scenoje, juos matydavau kaip artimus pažįstamus. Tarp jų buvo ir Anatolijus Šenderovas.

  • Tolimos Liudo Truikio visatos šviesa

    Neįsivaizduoju, kaip į nedidelį tekstą sutalpinti visa, ką reikėtų pasakyti apie Liudą Truikį ir jį pristatančią parodą Kaune. Ir vis dėlto pokalbį pradėčiau nuo Vilniaus, nuo Operos ir baleto teatro.

  • Aktyvizmo ar eskapizmo?

    Festivalių pavyzdžiai atskleidžia: kaip skirtingai jie gali reaguoti į kintantį pasaulį; kaip skirtingai elgtis su status quo; kokiems skirtingiems tikslams pasitelkti ilgametę festivalio patirtį ir prestižą.

  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.

  • Trys vaizdai iš Baltijos vizualinio teatro vitrinos

    Stebiuosi estų neprisirišimu prie tradicinės dramaturgijos. Jų du spektakliai patenka į konceptualiojo teatro kategoriją, savo ansambliškumu mesdami iššūkį aktoriniam teatrui.

  • Gėlės ir žmonės: „Quanta“ ir „Requiem“

    „Quanta“ ir „Requiem“ laikosi saugaus atstumo nuo pasaulio blogio: abu kūriniai tik apmąsto, kaip paveikslėlį ar peizažą apžiūri istoriją ar istorijos galimybes, praėjusį ar gresiantį siaubą.