Iš Venesuelos kilęs šokėjas ir choreografas Orlando Rodriguezas įsitvirtino vienoje Europos menininkų sostinių Berlyne. Jis šoka įvairiuose pasaulinės šokio įžymybės, vokiečių choreografės Sashos Waltz trupės „Sasha Waltz & Guests“ pastatymuose, bendradarbiauja nepriklausomų menininkų darbuose bei dėsto šokio meistriškumo pamokas Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bei Venesueloje.
Rugpjūčio 14-19 d. Orlando Rodriguezas nekantrauja susitikti su Vilniuje organizuojamos „Vasaros šokio mokyklos“ dalyviais. Čia jis pristatys šiuolaikinio šokio techniką „Sequencing Through“.
Šie seminarai skirti suvokti judėjimo potencialą. Kruopščiai atrinkti pratimai sutelks kūną taip, kad šis gebės persiorientuoti, rekonstruotis ir sąmoningai įvaldyti įvairius sprendimus. „Sequencing Through“ technikos tikslas - padėti šokėjams sąmoningai patirti, kad kūnas ir erdvė nuolat bendrauja, veikia vienas kitą.
Ar galėtumėte šiek tiek plačiau papasakoti, ko gali tikėtis šokėjai, ketinantys dalyvauti Jūsų mokymuose?
Per pastaruosius trejus metus turėjau nuostabią progą susipažinti su menininkais iš Vilniaus, ir su visa Lietuva apskritai. Tiksliau - su šokėjais. Žinau, ką reiškia trokšti informacijos ir išties labai stipriai įsitraukti, kai dalyvauji mokymuose arba kuri savo produktą. Tikriausiai nieko kito nesitikiu, tik dėmesio ir atvirumo šios neilgai trunkančios kelionės metu. Seminarai yra laikomi bendra patirtimi, kuria dalinamasi. Galiausiai, džiaugsiuosi, jei bent keli principai, išdėstyti mokymų metu, privers susidomėti milžiniška įvairove, kuri įkvepia kūrybišką ir ekspresyvų kūną.
Keliaujate po pasaulį, mokote kitus. Ar pastebite, kokie šokėjų skirtumai skirtingose kultūrose?
Esu linkęs manyti, kad kūnas yra tarsi terpė, leidžianti susidurti ir bendrauti įvairioms kultūroms ir fiziologijoms. Jis suteikia galimybę tarp jų užmegzti dialogą. Manau, kultūra ir tradicijos nulemia „atspalvius“, „spalvas“ ar interesus, kurių dėka galime perprasti vienas kitą. Kita vertus, negalima paneigti, kad technika, sukurta specifiniame kontekste ar kultūrose, nulemia tai, kaip juda kūnai.
Mane labiau domina vystyti ne „dogmatinį“ ar į stilių orientuoto kūno supratimą, o bandyti vertinti realybę praktiškiau. Esu įsitikinęs, kad analizavimas ir sąmoningas šio funkcionalumo vertinimas pakloja pamatus, nuo kurių kiekvieno asmeninė istorija (kultūra, tradicijos) gali augti ir išreikšti save turtingesnio dialogo forma, atsiribojant nuo technikos, lyčių vertinimo ir „tradicijų“.
Kaip po pertraukos ruošiatės artėjančiam sezonui?
Neturiu jokio konkretaus patarimo, kaip išlikti geros fizinės formos atostogų metu. Aš pastaraisiais metais įsitikinau, kaip sudėtinga gali būti leisti kūnui atsipalaiduoti ir pajusti ramybę bei tylą. Visgi metams bėgant vis labiau ir labiau suprantu, kaip svarbu man, kaip šokėjui, išnaudoti šį ramybės metą, kad įvertinčiau, ką esu nuveikęs, apsvarstyčiau idėjas ir ką dar norėčiau sukurti, susidėlioti prioritetus. Aš skiriu šį laiką naujų iššūkių ir naujų galimybių paieškai, įkvėpimo šaltiniams (skaitymui, apmąstymams, socialinių įgūdžių atnaujinimui); tarsi atgimstu iš naujo. Kad ir kaip ten būtų, troškimas ir malonumas judėti bei išlaikyti kūną aktyvų visada egzistuoja. Ko gero, tiesiog bandau pasakyti, jog galbūt svarstymai, kad tu „privalai“ išlikti geros fizinės formos kitam sezonui, yra tik nereikalingas stresas, arba, kitaip tariant: kad išliktumėte geros formos, turite išbandyti daugybę įvairių veiklų ar pratimų. Tiesiog rūpinkitės savimi!
O ar turite kokių pratimų, skirtų lavinti šokėjų protus, skatinti kūrybingumą?
Mano, kaip šokėjo, patirtį pastaruosius 20 metų, nekalbant apie šokio techniką, puoselėja įvairi informacija. Tikiu, kad „išlikti kūrybingu“ dažnai reiškia išlikti dėmesingu ir alkanu. Pažeidžiamumo ir stiprybės kombinacija, mano nuomone, yra raktas į šokėjo sėkmę, leidžiantis rasti naujų idėjų / sukurti naujų projektų, kurie galėtų tapti dabartinės realybės dalimi, paverstų pasirodymą aktualiu. Pavyzdžiui, pažeidžiamumas atsiranda iš troškimo pasinerti į choreografo sąmonę; stiprybė atsiranda iš viso to, ką mes esame išmokę ir patyrę per gyvenimą, ir visa ši patirtis gali užplūsti režisieriaus sąmonę. Tokią įtampą aš ir laikau menininko kūrybiškumo šaltiniu. Būti kūrybingu ne visada reiškia „atrasti“ ar „kurti“ naujoves... Tai labiau reiškia nuolat gebėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
Galbūt pastebite, kokie šiuolaikinio šokio pasirodymai populiarėja visame pasaulyje? Kaip manote, kas artimiausiu metu taps madinga scenoje?
Nesu tikras, ar galėčiau tiksliai pasakyti, kokie šokio pasirodymai šiuo metu populiarūs ar nuspėti ateitį. Tačiau pastebėjau, kad vis daugiau šokio kūrėjų laiko save dalimi didesnės „bendruomenės“, kurią mes paprastai suvokiame skirtingai. Su tuo anksčiau nebuvau susidūręs. Tai, kas populiaru šokio pasaulyje, greičiausiai atkeliauja iš sukurto tinklo, kur tik prodiuseriai, kuratoriai ir šokio autoritetai suteikia galimybę pamatyti pasirodymą. Tai ne tik apriboja sumanymų įvairovę, bet ir kelia klausimą: ką reiškia priklausyti bendruomenei, pasirenkančiai asmenybes, kurios jai vadovaus. Šiuo metu tiesiog viliuosi, kad šis bendruomeniškumo jausmas ir toliau kis, kad atsirastų galimybė horizontalesniam, konstruktyvesniam ir tarpusavy susijusiam šokių supratimui, kaip daliai sudėtingos socialinės realybės, kurioje gyvename.
„Vasaros šokio mokykla´17“ rugpjūčio 14-19 d. Menų spaustuvėje Vilniuje.
Dėstytojai, disciplinos, tvarkaraštis ir registracijos forma čia.
Organizatorius - Lietuvos šokio informacijos centras.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
