Flamandų menininkas Janas Fabre kovo pabaigoje paskelbė savo kaip tarptautinio Atėnų ir Epidauro festivalio kuratoriaus programą 2016-2019 metams, o jau balandžio pradžioje atsisakė posto, nes jo programa sukėlė Graikijoje viešų protestų audras.
Atėnų ir Epidauro festivalis pradėtas rengti 1955 metais ir vyksta po atviru dangumi Epidauro amfiteatre nuo birželio iki rugpjūčio. Šiemet Janas Fabre buvo numatęs „Flamandų dvasią”, kurią sudarytų jo paties ir jo garsiųjų tėvynainių menas. Graikijos festivalio žiūrovams Fabre pažadėjo plačią savo kūrybos retrospektyvą ir naujausius kūrinius, Anne-Teresa De Keersmaker, Jano Lauwerso, Jacques´o Delcuvellerie, Sidi Larbi Cherkaoui kūrybą. Kitais metais - Isabelle Huppert, Michailas Baryšnikovas, Robertas Wilsonas.
Išgirdę Fabre´s programą, Graikijos žurnalistai ir dalis menininkų ėmė piktintis, kad flamadų avangardistas visiškai nepažįsta jų šalies istorijos ir kultūros, kuriai iš esmės ir skiriamas festivalis.
Buvo rašoma, kad graikus itin įžeidė, jog Janas Fabre, pristatydamas festivalio programą, nė karto net nepaminėjo Graikijos, kadangi kalbėjo vien apie Belgijos meną. Ar tik negresia, kad Atėnų ir Epidauro festivalis pavirs Belgijos meno įvykiu, surengtu Graikijoje, gąsdino straipsnių autoriai. Senovinis Epidauro amfiteatras buvo pastatytas maždaug 330 m. pr. m. e. Tai žymiausias bei geriausiai išsilaikęs graikų amfiteatras, turintis įspūdingą akustiką, talpinantis 14 000 žiūrovų. Argi ne tragikomiška, jeigu bus leista ekstravagantiškam šiuolaikiniam menui okupuoti tokį Graikijos kultūros istorijos pasididžiavimą? (Scenos iš Jano Fabre´s naujausio spektalio „Mount Olympus", trunkančio 24 valandas). Ar teisinga festivalio biudžeto milijonus sukišti Belgijos kultūrai, užuot parėmus savą meną?
Kilus tokiam triukšmui, Janas Fabre apsisprendė labai greitai. Jau balandžio 2 d. Atėnų ir Epidauro festivalis gavo jo atsisakymo lašką, kurį jis paskelbė ir savo socialiniame tinkle: „Šiuo aš, Janas Fabre, pranešu apie savo pasitraukimą iš Helenų festivalio kuriatoriaus posto. Priėmiau mandatą iš Graikijos kultūros ministro, kad suteikčiau visiems meninio pasirinkimo laisvę. Išaiškėjo, kad Graikijoje toks dalykas nebėra įmanomas. Aš nenoriu dirbti priešiškoje meninėje aplinkoje, į kurią atėjau atvira širdimi. Linkiu Graikijos menininkams sėkmės jų darbuose ir jų festivalyje”.
Graikijos kultūros ministras Aristidis Baltas viešai pareiškė savo nusivylimą dėl sukelto incidento, primindamas visuomenei, kad Janas Fabre sutikęs padėti krizės ištiktai Graikijai, todėl sumažinęs savo ir komandos honorarą iki 20 000 eurų - kad nenuskriaustų festivalio. Ministro nuomone, menininkas tapo koordinuotos politinių partijų atakos ir masinių informacijos priemonių auka. Ministras kaltina ir tą Graikijos kūrybinės ineligentijos sluoksnį, kuris užsipuolė Fabre ir „pavadino antigraikiška jo struktūruotą ketverių metų programą, nukreiptą ne tik festivalio tarptautinio pobūdžio vystymui, bet ir graikų menininkų bendrai kūrybai su kitų šalių kolegomis (...). Jie paskelbė persona non grata pasaulinio garso dizainerį ir visiškai atstūmė jo kūrybą, paniekinę kūrybos laisvės jausmą“.
Atėnų ir Epidauro festivalio organizacinis komitetas buvo priverstas kuo greičiau surasti programos vadovą. Balandžio 4 d. festivalio internetiniame puslapyje paskelbta, kad vadovauti programai sutiko Vangelis Theodoropoulos, Europoje žinomas Graikijos režisierius.
Parengė R.N.
