„Aš kaip visada patenku į patį įvykių sūkurį“, - tokiais žodžiais pokalbį pradėjo režisierius Oskaras Koršunovas, šiuo metu Graikijos sostinėje Atėnuose „Poreia“ teatre statantis graikiškąją spektaklio „Miranda“ versiją.
Atrodo, jog Atėnuose Koršunovui ramiai statyti spektaklį tiesiog neįmanoma. Beveik prieš ketverius metus, Atėnų nacionaliniame teatre statydamas spektaklį „Troilas ir Kresida“, režisierius papuolė į patį protestų bei riaušių, lydėjusių įvestą diržų veržimosi politiką, įkarštį. Šįsyk menininkas atsidūrė migrantų krizės epicentre.
„Teatras, kuriame dirbu, yra visiškai šalia aikštės, kurioje renkasi pabėgėliai. Ten jie gyvena, kol juos paskirsto po įvairias Europos šalis. Dažnai tenka eiti pro tą aikštę - iš tiesų, nelinksmas vaizdas. Tai tikrai paveikia. Ten sėdi įvairūs žmonės, kartu su vaikais, tiesiog ant šaligatvio. Beje, sėdi labai tvarkingai, niekam netrukdo“, - pasakojo Koršunovas.
Menininką maloniai nustebino graikų reakcija į gatvėse esančius būrius pabėgėlių. Tiesa, lietuvių pasisakymai Koršunovą šokiruoja: „Graikai į juos reaguoja labai ramiai. Man keista skaityti piktus lietuvių burnojimus ar netgi prakeikimus, skirtus pabėgėliams. Ypač prie straipsnių esančiuose komentaruose. Jie dažnai netgi lyginami su teroristais, nuo kurių patys bėga. Aišku, galbūt tarp jų yra kažkiek socialinių pabėgėlių iš kitų valstybių, tačiau bet kokiu atveju jie čia niekuo dėti. Žinoma, toks fonas stipriai veikia kūrybą bei persismelkia į patį spektaklį“.
„Mirandos“ pastatymas Atėnuose - antra režisieriaus interpretacija šia tema. To paties pavadinimo spektaklį Koršunovas yra pastatęs Vilniuje - jį publika galės išvysti jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d. „Shakespeare´as turi tobulas matricas. Jo kalba, daugiasluoksniškumas sugeba dabartį įvardinti taip aštriai ir taip tiksliai, kaip to nesugeba jokia šiuolaikinė pjesė. Aišku, tam jį reikia statyti kaip šiuolaikišką kūrinį, nežvelgiant į tai fundamentalistiškai ar paraidžiui, kaip parašyta“, - teigia Koršunovas.
Prieš ketvertą metų statant „Mirandą“ Lietuvoje atspirties tašku tapo tarybiniai laikai ir tragiškos jų disidentų gyvenimo istorijos. „Prosperas visuomet tampa disidento simboliu. Tai intelektualiojo valdytojo atstūmimas, kultūros ištrėmimas iš valdžios. Bandžiau apie tai kalbėti statydamas „Mirandą“ Lietuvoje - tuomet pasirėmėme trybiniu anturažu. Prosperas tapo tuo tarybiniu disidentu, sėdinčiu savo kambarėlyje, besiklausančiu radijo bei girdinčiu ateinančio perversmo atgarsius.
Graikijoje ši tema puikiai suprantama. Čia septintajame dešimtmetyje, konkrečiai - 1967 metais, įvyko perversmas, kurio metu į valdžią atėjo chunta, valdžiusi iki pat 1974-ųjų. Chunta - tai valdymo forma, kuomet šalį valdo karinių lyderių taryba. Skirtingai negu Tarybų sąjungoje, Graikijoje įvesta dešinioji chunta. Kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo stipriai remiama JAV. Prasidėjo cenzūra bei kitaip mąstančių trėmimai. Čia tradiciškai buvo daug kairiųjų. Aišku, tai nebuvo tokie baisūs trėmimai kaip tarybiniais laikais. Jie būdavo tiesiog išskraidinami iš Graikijos, dažniausiai - į Prancūziją. Bet graikai iki šiol puikiai tai atsimena.
Kaip tik rytoj Graikijoje bus švenčiamas chuntos nuvertimas, tradiciškai palydimas didelėmis demonstracijomis bei riaušėmis. Gyvenu Eksarchijos rajone, visiškai šalia anarchistų, todėl jau dabar pro langus girdžiu kaip jie dainuodami dainas ruošiasi rytdienai. Čia yra politechnikos institutas, kuriame prasidėjo studentų sukilimas prieš chuntą. Jie, užsibarikadavę institute, per radiją skelbė, jog atėjo laisvės valanda. Į institutą veržėsi tankai, traiškę studentus. Tai yra jų istorija, todėl jie puikiai supranta kas yra diktatūra ir kas yra tie ištremti Prosperai. Žmonėms patariama rytoj neiti iš namų, tačiau mes su dailininku Dainiumi Liškevičiumi ir kompozitoriumi Antanu Jasenka būtinai nueisime pasižiūrėti kaip graikai reaguoja į valdžią ir jos pokyčius“.
Statydamas lietuviškąją „Mirandą“ režisierius kartu su scenografu sceną užpildė sovietmetį menančiais simboliais. Graikiškoji „Miranda“ tampa chuntos laikotarpį menančių acrhetipų lauku. Žinoma, neapsieita ir be antikinių elementų.
„Liškevičius aplankė kone visus Atėnų antikvariatus, ieškodamas daiktų, kuriančių tipišką to laiko graikų inteligento butą. Jeigu mūsų „Mirandoje“ kabėjo Čiurlionio nuotraukos, čia kabės jų garsių poetų, įkalintų chuntos ar nuo jos pabėgusių, portretai. Negyvenama Prospero sala kuriama iš graikams atpažįstamų daiktų. Pas mus skambėjo Alos Pugačiovos ir kitų to laiko atlikėjų kūriniai. Graikai turi gausybę puikių atitikmenų iš chuntos laikotarpio. Atsiranda ištraukos iš Antikos laikų kūrėjų kūrinių, praturtinančios Shakespeare´o tekstą. Tai ir Aristofano komedijos, ir Sofoklio tragedijos. Jos labai „limpa“ prie Shakeapeare´o - juk būtent antikinė dramaturgija formavo jo kūrybą“.
Kalbėdamas apie aktorius, Oskaras Koršunovas dar kartą žemai lenkiasi lietuviškoje „Mirandoje“ vaidmenis kūrusiems Airidai Gintautaitei bei Povilui Budriui.
„Vis negaliu atsistebėti, kokius stiprius vaidmenis „Mirandoje“ sukūrė lietuvių aktoriai Airida Gintautaitė ir Povilas Budrys. Kartą pažiūrėjus spektaklį galima to nepastebėti, tačiau dabar išsamiai analizuodamas ir peržiūrėdamas vaizdo įrašą vis pastebiu tai. Jie sukūrė unikalius vaidmenis. Airida sukūrė tą neįgalią mergaitę, kuri Povilo kuriamam tėvui Prosperui skaitant Shakespeare´o „Audrą“ atsistoja ant kojų - įvyksta stebuklas. Susipina dvi realybės - jų gyvenimo realybė, susijusi su ta negyvenama sala, tuo kambarėliu, politinėmis realijomis, persipina su pasaka, kurioje yra kitokia negyvenama sala su karaliais, fėjomis. Būti tose dviejose realybėse bei dviems aktoriams suvaidinti beveik visus vaidmenis, esančius Shakespeare´o pjesėje, yra tiesiog nepakeliamas krūvis. Iki šiol nenustoju jais stebėtis.
Graikų aktoriai taip pat analizuoja Airidos ir Povilo darbus. Pradžioje jie bijojo žiūrėti lietuviškos „Mirandos“ vaizdo įrašą, sakydami, jog jie taip gerai nesuvaidins arba pradės tiesiog kartotis. Bet vėliau, atsispyrę nuo to lietuviškojo pagrindo, ėmėme kurti graikšku koloritu nuspalvintą „Mirandą“. Atsiranda vis naujų niuansų. Vyksta įdomi kultūrinė apytaka“.
Oskaras Koršunovas tradiciškai reiklus savo aktoriams, tad nieko keisto, jog atranka į Prospero ir Mirandos vaidmenis užtruko. Tiesa, Mirandos atveju buvo kiek paprasčiau.
„Čia, Atėnuose, „Mirandoje“ taip pat vaidina labai talentingi aktoriai. Mirandą vaidinančią aktorę Ioanną Pappą aš pažinojau iš ankstesnio savo pastatymo Atėnuose, todėl iš karto žinojau, jog šį vaidmenį turi kurti būtent ji. Prospero vaidmens atlikėjo ieškojome labai ilgai. Tam reikėjo ilgai trukusio kastingo. Atrinkome labai muzikalų aktorių Laertį Malkotsį, grojantį įvairiais instrumentais bei dainuojantį graikiškas dainas“.
„Mirandos“ premjera Atėnų „Poreia“ teatre - jau ateinančią savaitę, lapkričio 25 d. Lietuviškosios „Mirandos“ aktoriai publikos lauks jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d., Menų spaustuvėje.
OKT/Vilniaus miesto teatro inf.
