Nacionaliniame Kauno dramos teatre skamba muzika, dainos ir dvelkia Mulenrūžu, - čia ruošiamasi netradicinei premjerai, muzikiniam Johno Gay spektakliui „Vargšų opera“, kuris publikai bus pristatomas spalio 2, 3, 4 ir 30 dienomis.
Nesenstančios temos
Prieš beveik 300 metų parašyta baladžių opera - tarsi šių dienų kronika: nusikaltimai, seksas, pinigai - vienos labiausiai žiniasklaidoje ir visuomenėje eskaluojamų temų. Britų dramaturgo Johno Gay „Vargšų opera“ (The Beggar´s Opera, 1728 m.) pašiepė aukštuomenės ir žemesniuose sluoksniuose įsikerojusius korupcinius ryšius ir dvigubą moralę. Šis kūrinys sulaukė stulbinamo populiarumo ir sumušė visus žiūrimumo rekordus - 1920 m. „Hammersmith“ teatre žiūrovus kvietė net 1463 kartus! Bet pirmieji pastatymai užkrėtė netgi niekada teatre nesilankiusiuosius ir sukėlė rimtų socialinių problemų - 1776 m. Didžiojoje Britanijoje leidžiamame leidinyje „History of Music“ buvo rašoma, kad dėl neįtikėtino operos populiarumo padaugėjo plėšikavimo ir smurtavimo, nes jauni vyrai imitavo pagrindinį herojų, vagių gaujos vadą Machitą. Dramaturgas Gay buvo apkaltintas suviliojęs vaikinus Machito gyvenimo istorija, mat joje idealizuojamas tingumas ir kriminalinio pasaulio malonumai.
Praėjus dviems šimtmečiams, 1928 m. vokiečių dramaturgas Bertoltas Brechtas kartu su kompozitoriumi Kurtu Weilliu adaptavo šį kūrinį, akcentuodamas buržuazinės visuomenės ydas. Nors šis miuziklas - itin populiarus, vis dėlto nepamirštamas ir originalas - „Vargšų operos“ adaptacijos statomos iki mūsų dienų, pasitelkiant skirtingus žanrus. Režisierius Andrius Kurienius, kalbėdamas apie spektaklio aktualumą šiandien, akcentavo žmogaus prigimtį: „Žmogaus prigimtis nepasikeitė. Taip buvo prieš 300 metų, prieš 100, prieš 10 metų. Jam būdingos tos pačios ydos, aktualios tos pačios problemos. Žmogaus silpnybės išliko tos pačios. Viskas perkama ir parduodama.“
Meilė ar pinigai?
Iš tiesų, „Vargšų operos“ herojų frazės tarsi užrašytos šiandien ir apie mus - godžius ir nepatenkintus, besislepiančius po kaukėmis, stebinančius išradingumu bei apsukrumu, ieškančius protekcijų ir nevengiančius moralizavimo. Siužetas primena pasaką suaugusiems: Machitas, vagis ir širdžių ėdikas, suvilioja Poli Pičem - prekiautojo vogtais daiktais ir tuo pat metu policijos informatoriaus dukrą. Jie slapčia nuo visų susituokia. Įtakingas tėvas sulaiko žentą ir nusprendžia jį supūdyti kalėjime. Spalvingoje vadeivos biografijoje pasirodo besą daugiau mylimųjų, kurios stoja jo ginti... Tikra romantinė melodrama su kriminaliniu prieskoniu. Pagrindinio vaidmens atlikėjas Machitas - Aleksandras Kleinas savo personažą apibūdina kaip labai azartišką žmogų, kuris linkęs įsisukti į neįmanomą situaciją ir po to iš jos „išplaukti“. Pasak aktoriaus, tokių herojų esama, tačiau ne visi linkę tai pripažinti.
Spektaklyje jį supa net trys įsimylėjusios damos. Paklausta, kuo šis vyras toks ypatingas, Polės vaidmenį kurianti aktorė Agnieška Ravdo atvira, kad moterys susižavi vyrais, kurie geba atlikti drąsius poelgius, yra ryžtingi. „Moterys myli ausimis, o Machitas sugeba tinkamoje situacijoje, pasakyti tinkamus žodžius. Galėčiau tokį įsimylėti“, - juokavo Ravdo. Įsimylėjimo temą tęsdama aktorė Inga Mikutavičiūtė -Liusė pabrėžė, jog jos herojė, skirtingai nei Polė, racionalesnė meilės klausimu. „Mano personažas turi labai gražų tikslą - trokšta tapti padoria moterimi. Dėl to jai reikia ištekėti už Machito. Kai ji to pasieks, taps laiminga“. Meilės keturkampio dalyvės Džen jausmą pagrindiniam herojui Ugnė Žirgulė pavadino nepaaiškinama trauka: „Tai chemija, kurią kartais pajunti gyvenime, ir kuri yra netgi žudanti. Manau, kad kiekvienas žmogus atras sąsajų su savo gyvenimu, kai negali tam tiesiog atsispirti.“
Aktoriai dainuos patys
Jau senokai Nacionaliniame Kauno dramos teatre sklandė mintis sukurti muzikinį spektaklį, nes teatro trupėje - visas būrys balsingų aktorių. Režisieriaus Andriaus Kurieniaus sumanymas spektaklyje gyvai atlikti Kurto Weillio kurtas dainas, tapo įdomiu ir nelengvu iššūkiu atlikėjams ir jų vokalo pedagogei Danguolei Beinarytei. Didelę pedagoginę patirtį turinti chormeisterė sutiko, jog aktoriams vokalo pasirengimas buvo nemenkas darbas: „Režisierius sakė, kad aktoriai kaip nors sudainuos, o aš sakiau - „kaip nors“ netiks! Fiziškai reikėtų gerų trijų-keturių mėnesių darbo, kad spektaklis būtų ištobulintas. Paprastai muzikinis kūrinys „nusistovi“ maždaug po metų. Galima labai lengvai apsiginti, jei kažkas nepatiks, tai juk - „Vargšų opera“. Labai geras pavadinimas. Reikia atsiriboti nuo bet kokios kritikos.“
Spektaklyje ryškius vaidmenis kuria ir melodingas vokalo partijas atlieka Kęstutis Povilaitis (Pičemas), Audronė Paškonytė (ponia Pičem), Ugnė Žirgulė ir Martyna Gedvilaitė (Džen), Inga Mikutavičiūtė ir Eglė Grigaliūnaitė (Liusė), Neringa Nekrašiūtė ir Agnieška Ravdo (Polė), Edgaras Žemaitis bei Aleksandras Kleinas (Machitas), Ridas Žirgulis (Lokitas), Gintautas Bejeris ir Artūras Sužiedėlis (Filčas), Tomas Erbrėderis, Vaidas Maršalka, Henrikas Savickis, Andrius Gaučas, Eugenija Bendoriūtė, Aušra Keliuotytė, Milė Šablauskaitė, Gabrielė Aničaitė - baro dainininkės ir Machito gaujos vyrukai.
Dekoracijas ir itin teatrališkus kostiumus šiam spektakliui sukūrė dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė.
Kauno NDT inf.
