Spalio 2-3 d. Valstybiniame jaunimo teatre pristatoma premjera „Tamsos žaidimas" pagal amerikiečių dramaturgo Carloso Murillo pjesę (iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus). Spektaklio režisierius - Darius Rabašauskas, kuris yra pastatęs spektaklių Klaipėdos dramos teatre, taip pat Kauno mažajame teatre. Spektaklyje vaidins Jaunimo teatro aktoriai Simonas Storpirštis, Ignas Ciplijauskas, Jonė Dambrauskaitė ir Dovilė Šilkaitytė. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė - Laura Luišaitytė, kompozitorius - Jonas Jurkūnas.
Tuo metu, kai nerašo pjesių, Carlosas Murillo dirba dėstytoju, itin mylimu savo studentų. Be to, jis vadovauja DePaul universiteto Teatro mokyklos Pjesių rašymo skyriui. Jo pjesė parašyta 2005 m. originaliu pavadinimu „Tamsos žaidimas, arba Istorijos bičiukams" (Dark Play, or Stories for Boys). Ji sukurta remiantis tikra Jungtinėje karalystėje nutikusia pagaulių istorija. Pagal šią pjesę jau sukurti spektakliai Čikagoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje.
Tamsos žaidimas - tai žaidimas, kai ne visi jame veikiantys asmenys žino, jog yra žaidėjai. Interneto pokalbių svetainėje gali apsimesti bet kuo. Vienoje tokių paauglys Adamas paskelbia: „Aš noriu patirti meilę„. Šį jo prisipažinimą perskaito kitas pokalbių svetainės lankytojas Nikas ir nusprendžia pažaisti. Nikas apsimeta mergina, vardu Reičel, ir bendrauja su Adamu, tikinčiu, jog tikrąją meilę galima sutikti ir virtualioje erdvėje. Niko sukurtoji Reičel atrodo ideali ir puikiai tinkanti Adamui, taigi šis netrunka įsimylėti. Situacija įkaista, kai Adamas primygtinai maldauja savo virtualios mylimosios Reičel susitikti. Tuomet Nikas sukuria dar vieną personažą - Reičel patėvį, atseit, prieštaraujantį jaunuolių santykiams, bei Reičel brolį, kuriuo apsimeta pats, ir pakviečia Adamą į savo namus, žadėdamas, jog jo „sesuo“ tuoj grįš...
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas teigia, jog nei pjesė, nei spektaklis nėra tik pokalbis apie elgesį socialiniuose tinkluose. „Apie patį internetą kalbėti nėra prasmės. Jis jau yra mūsų gyvenimuose ir nieko čia naujo nepasakysi. Virtuali erdvė - tik aplinkybės, kuriose susitinka herojai. Įdomu tai, ką tos aplinkybės lemia ir ką jos padaro su žmogumi. Visi kažkuria prasme norime būti kažkuo kitu ir matome save kitaip, negu mus mato kiti. Taigi, realybė yra mūsų kūryba. O virtuali realybė gali atskleisti mūsų kitas puses, apie kurias patys nežinome", - kalbėjo premjerinio spektaklio režisierius.
Įdomu tai, kad rašydamas pjesę, Murillo konsultavosi su Kalifornijos universiteto studentais. O Vilniuje, „Tamsos žaidimo„ repeticijose lankėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijos vyresnių klasių moksleiviai bei psichologai. Paklaustas, ar buvo naudingi tie susitikimai režisierius atsakė, kad „jie patvirtino, jog einame teisingu keliu“.
Pats dramaturgas Carlosas Murillo, pakalbintas Valstybinio jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėjos Gintės Pranckūnaitės, sakė, jog ypatingai džiaugiasi šiuo pastatymu Lietuvoje ir linki kūrybinei grupei sėkmės. Autorius taip pat pabrėžė, jog nenorėtų, kad spektaklio pagrindinė žinia būtų „internetas yra blogio nešėjas„. „Tiesa sakant, aš mėgstu internetą ir tikiu, kad jis visam laikui pakeitė pasaulį, kaip kažkada tai padarė spausdinimo mašinos, - teigia Murillo. - Tikiuosi, jog spektaklio kūrėjai susikoncentruos į tai, kokie pažeidžiami yra šios istorijos herojai - paaugliai, ieškantys savęs, bandantys suvaldyti meilę, vienišumo jausmą ir didžiulį žmogiško ryšio troškimą. Manau šie dalykai yra universalūs ir artimi tiek Lietuvos, tiek Amerikos publikai“.
Jaunimo teatro inf.
