Lapkričio 8-oji ir 9-oji - neeilinės dienos smalsiai Lietuvos teatrinei ir muzikinei publikai. „Vilniaus festivalių„ ir Goethe´s instituto kvietimu į Vilnių atvyksta pasaulinio garso vokiečių režisierius ir kompozitorius Heineris Goebbelsas. Su savo kūriniais daugelį šalių aplankiusi teatro įžymybė šiemet pirmą kartą atvyks į Lietuvą - lapkričio 8 d. kūrėjas susitiks su savo kūrybos gerbėjais, o lapkričio 9 d. Nacionaliniame dramos teatre vienintelį kartą bus parodytas jo garsusis spektaklis „Max Black“.
Heineris Goebbelsas yra vienas įdomiausių Europos muzikinio teatro novatorių, konvencijoms nepaklūstantis individualistas, jaunystėje buvęs ir roko muzikantu. Jo kūrybos neįmanoma įsprausti į tradicines lentynėles. Atmesdamas nusistovėjusias taisykles, šis menininkas smalsiai tyrinėja pasaulį ir paties kūrybą. Kiekviename režisieriaus spektaklyje žiūrovo laukia staigmena - tai muzikantai yra susodinami taip, kad nematytų vienas kito, tai jie apskritai nepasirodo scenoje, užleisdami ją penkiems fortepijonams. Pasak Goebbelso, taip jis sąmoningai stengiasi plėsti teatro meno ribas, keisti ar provokuoti žiūrovo suvokimą.
Heinerio Goebbelso kūrybai didelę įtaką turėjo įvairūs muzikiniai reiškiniai: politinė muzika, radijo pjesės, koliažai, noise performansai, džiazas ir rokas. Jo paties žodžiais, muzikoje jis nemėgsta tik dviejų žanrų - techno ir sunkiojo metalo. Nors ir tematiškai neapibrėžti, visi jo kūriniai pasižymi labai tikslia architektūrine forma. Ir jam pačiam yra svarbi architektūra tų pastattų, kuriuose atliekami jo kūriniai. Režisierių galima pavadinti tikru alchemiku, kuris sukuria užburiančią scenos atmosferą, dėlioja nuotaikas ir vaizdus iš netikėtų ar paslaptingų elementų.
Taip atsitinka ir spektaklyje, kurį pamatysime Vilniuje - „Max Black„. Šio spektaklio žvaigždė - legendinis prancūzų teatro ir kino aktorius André Wilmsas, ne kartą filmavęsis garsių kino režisierių Aki Kaurismäki ar Agnieszkos Holland filmuose. Scenoje išvysime keistą laboratoriją, pilną įmantrių sunkiai suvokiamos paskirties objektų, kurie spektaklio metu aktoriaus rankose atgyja įvairiausiais pavidalais. Genialus mokslininkas Maxas Blackas savo laboratorijoje yra nuolat kuo nors užimtas ir kalba su savimi. Senas dviračio ratas pavirsta liepsnojančiu ugnies lanku, scenoje skraidžioja kibirkščiuojančios raketos, o virš mokslininko galvos apšviestame akvariume supasi paukščio iškamša. Wilmsui šis vaidmuo yra tikras iššūkis, nes jis turi pademonstruoti ir pirotechninius sugebėjimus, ir išmokti valdyti visas garuojančias, griaudėjančias ir ugnimi spjaudančias mašinas, kurių prikimšta scena. Pasak spektaklį liaupsinančių kritikų, scenoje „atgyja poetiniai momentai, kai intelektualumas yra sujungiamas su vaikišku džiugesiu ir spontanišku jausmingumu“. Laikraščio Die Welt apžvalgininkas rašė: „Kas būtų pagalvojęs, kad scenoje galima ne tik filosofuoti apie Wittgensteiną, bet ir tikrąja to žodžio prasme uždegti fejerverką? Goebbelsas griauna sienas tarp vizualiųjų menų, naujosios muzikos ir teatro".
Heinerio Goebbelso spektaklis „Max Black„ paliko neišdildomą įspūdį ne vienam šiuolaikiniam scenos menininkui. Garsi danų režisierė Kirsten Dehlholm, kurios spektaklius dabar matome „Sirenų“ festivalyje, sakė: „Tai yra pats nuostabiausias spektaklis, kokį tik esu mačiusi. Nors mačiau jį prieš dešimt metų, niekada jo nepamiršau ir nepamiršiu.„ Lietuvos žiūrovai turi unikalią galimybę patirti panašius įspūdžius Nacionaliniame dramos teatre lapkričio 9 d. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“ (www.bilietupasaulis.lt).
Menų faktūros inf.
