Ketvirtadienio vakarą Danijos šokio teatro „Juoduoju deimantu", Vyčio Jankausko šokio teatro spektakliu „Aritmijos" bei Menų spaustuvės ir „Korzo productions“ darbu „W(o)men" baigėsi savaitę trukęs aštuonioliktasis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis´14".
Sužavėjo lietuvių darbai
Gegužės 9-ąją kultinio belgų choreografo Wimo Vandekeybuso ir jo trupės „Ultima Vez" nepaprasta energija trykštančiu spektakliu „Ko kūnas neprisimena" prasidėjęs festivalis iškart įtraukė miestą į šokio sūkurį ir pateisino savo naująjį šūkį - „Energija, kuri keičia". Visą savaitę šokio gerbėjai turėjo galimybę pamatyti net 21 šokio spektaklį, tarp jų - ne tik svečių iš užsienio, bet ir daugumą lietuvių choreografų darbų.
Be abejonės, nė vienas festivalis neapsieina be šokio kritikų. Vienas jų šįmet buvo britas Donaldas Hutera, dirbantis kaip laisvai samdomas šokio kritikas, rašantis „The Times" ir kitiems leidiniams. Jis džiaugėsi galimybe susipažinti su festivaliu, lietuvių choreografais ir šokėjais bei, kaip pats sakė, itin gražia Lietuvos sostine.
„Visą savaitę buvau pavargęs, nes jau į Vilnių atvykau pavargęs. Bet jaučiausi puikiai stebėdamas festivalio spektaklius ir vaikščiodamas po nuostabų jūsų miestą. Įdomu buvo vaikštant po jį paieškoti sąsajų tarp miesto ir lietuvių choreografų darbų, jų įkvėpimo šaltinių. Kadangi festivalyje greta lietuvių darbų buvo parodyti ir prancūzų, ukrainiečių, izraeliečių ir kitų kūriniai, buvo tikrai didelis malonumas čia būti ir visa tai stebėti", - kalbėjo Hutera.
Jis įvertino, kad mūsų šalyje netrūksta talentingų žmonių ir gerų šokėjų ir išreiškė norą į festivalį sugrįžti kitąmet.
„Mane labai sužavėjo Manto ir Mariaus darbas „ID: nr-688e". Pamatyti tuos abu jaunus vyrus dviejuose spektakliuose buvo tikras malonumas. Jei man kaip kritikui ar su šokiu susijusiam žmogui pavyktų urbanistiniam šokio teatrui „Low Air" padėti pakliūti į kitąmet gegužę Londone vyksiantį hiphopo festivalį, būtų išties nuostabu. Labai patiko estų darbas bei Jérôme´o Meyerio „W(o)men". Be abejonės, dabar man norisi dar daugiau sužinoti apie Lietuvą, jūsų šokėjus, ir labai tikiuosi, kad būsiu pakviestas ir kitąmet".
Favoritų neišsirinko
Šiuolaikinio šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė neslėpė, kad festivalis šokio bendruomenę išvargina, nes programa didžiulė, darbo daug. Tačiau ji pasidžiaugė, kad, kaip ir buvo skelbiama, aštuonioliktasis festivalis išties yra subrendęs ir sulaukęs savo pilnametystės.
„Buvo labai smagu matyti daug lietuvių festivalyje. Čia gal yra ir pliusų, ir minusų, nes vieni galbūt tikėjosi išvysti daugiau užsienio trupių, o kiti nemato tokios koncentruotos lietuviškos programos. Lietuvai reiktų vadinamosios lietuvių šokio vitrinos. Nesakau, kad reiktų atskirti lietuvius nuo užsieniečių, nes vis dėlto šis festivalis prasidėjo nuo lietuvių, kurie pasikvietė aplinkinių šalių trupes. Tačiau reikėtų paieškoti galimybių, kaip šiek tiek pakeisti festivalio modelį", - savo pastebėjimais dalijosi Gerbutavičiūtė.
Ji, kaip ir Hutera, pagyrė Manto Stabačinsko ir Mariaus Pinigio naująjį darbą. Teigė labai laukusi Andriaus Muloko ir Vilmos Pitrinaitės pasirodymų ir pripažino, kad, deja, teko jais nusivilti. Sutiko, kad Wandekeybuso spektaklyje pritrūko tų skambiais žodžiais, kuriais spektaklis buvo liaupsinamas prieš 27 metus, išreikštų potyrių.
„Įsijungia laiko parametras, ir estetika, buvusi aktuali ir jaudinanti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, šiais laikais mūsų nebestebina. Skiriasi požiūris, tai, kas buvo tada, nebeaktualu dabar. Nuo 1987-ųjų iki 2014-ųjų šokis vystėsi, ir nors spektaklis ir dabar stiprus, jis ne toks, koks tikriausiai atrodė prieš beveik tris dešimtmečius", - sakė šiuolaikinio šokio kritikė.
Vertindama iš šokėjo, choreografo, kritiko pozicijų prancūzų hiphopo trupės „Compagnie Malka" spektaklį, teigė, kad jame begalė įdomių detalių, tačiau sutiko, kad platesnei publikai galėjo būti ir nuobodu. Iš danų Gerbutavičiūtė tikėjosi praėjusių metų saldumo ir liko nustebinta, kad tiek daug jo nebuvo. „Vietomis buvo įdomu, vietomis nuobodu. Šiemet favoritų neturiu ir labai gaila, nes labai norėjau jų atrasti", - teigė Ingrida Gerbutavičiūtė.
„Naujasis Baltijos šokis" atsisveikina iki kito pavasario!
Festivalio inf.
