Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi supažindinti žiūrovus su įdomaus XIX a. pabaigos - XX a. I pusės austrų rašytojo Arthuro Schnitzlerio kūryba. Režisierė Yana Ross pasirinko jo pjesę „Ratelis„. Spektaklio, kurio pavadinimas „10 dialogų apie meilę“, premjera numatyta 2010 metų kovo 5 dieną.
Spektaklyje vaidina Rimantas Bagdzevičius, Monika Bičiūnaitė, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Evaldas Jaras, Donata Kielaitė, Dalia Michelevičiūtė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė ir Arūnas Vozbutas. Scenografiją kuria dailininkas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius - Faustas Latėnas.
Austrų rašytojas Arthuras Schnitzleris Lietuvoje nėra gerai žinomas, todėl Jūsų pasirinkimas statyti spektaklį pagal jo kūrinį yra sveikintinas. Ar tokį sprendimą lėmė noras supažindinti lietuvius su įdomiu autoriumi? O gal tai Jūsų programinis autorius?
Galima sakyti, kad Arthuras Schnitzleris yra vienas iš mano programinių rašytojų. Po eksperimentų su klasika visada grįžtu prie vokiškos literatūros, man vokiška (ir austriška bei vengriška) dramaturgija yra lyg kūrybinio kelio kodas. Skaityti šią literatūrą - didžiulis malonumas. Vokiečių dramaturgijai būdingas cinizmo, grotesko elementas, čia susipina tai, kas juokinga, ir tai, kas baisu.
Kuo ypatinga ši pjesė? Apie ką ketinate sukurti spektaklį?
Sigmundas Freudas savo draugą Schnitzlerį vadino „dvyniu" ir dažnokai jam pavydėjo puikaus psichologo, rašytojo ir gydytojo talento. Schnitzleris šokiravo konservatyvią Vieną atvira geismo anatomijos analize, prozoje ir dramaturgijoje fiksuodamas žmogaus giminės pratęsimo mechanizmą. Jis meistriškai mokėjo nuplėšti kaukes, kurias laikui bėgant mes priversti dėvėti kitų akivaizdoje. Šis spektaklis atskleidžia melo psichologiją. Du žmonės gulasi į lovą, išduodami kitus, ir patys nepastebi, kaip juos išduoda partneriai. Geismo, išdavystės mechanizmą mes supriešiname su svajomis apie meilę.
Ši komedija - apie XIX amžiaus pabaigos visuomenę, kurios erotiniai žaidimai nutrina ribas tarp įvairių socialinių sluoksnių ir grupių. Kiek Jums svarbus psichologinis dramos aspektas? Gal šį autorių sunku statyti dėl sudėtingų charakterių, herojų intymaus gyvenimo aspektų?
Schnitzleris - pesimistas, cinikas, manipuliacijos psichologijos meistras. Tai - spąstai režisūriniu požiūriu sprendžiant atskiras scenas, be to, visos dešimt scenų kupinos aistringų santykių, kurie Schnitzlerio laikais buvo vadinami pornografija. Netgi Virginia Woolf skundėsi, kad aktoriai spektaklio metu taip realistiškai aimanuoja, vaizduodami seksą, kad žiūrovai ima visu balsu kalbėti, norėdami nustelbti tuos garsus. Man ir aktoriams svarbiausia surasti žaidybinius būdus, kaip atvaizduoti lytinius santykius. Įdomus ir labai sunkus uždavinys pasipriešinti pjesės cinizmui ir per muzikinę partitūrą išreikšti, kaip mes sakome, personažų fantazijas, jų tyros, idealios meilės suvokimą.
Ar analizuodama jo dramą jaučiate, kad Schnitzleris vertėsi ir gydytojo praktika?
Schnitzlerio cinizmas ir humoras visiškai gydytojiškas. Manoma, kad gydytojai turi ypatingą humoro jausmą, nes jei esi arčiau mirties, gali kur kas paprasčiau žvelgti į kasdienes problemas. Schnitzleris ir save tyrinėjo kaip pacientą, kasdien užrašinėdamas savo orgazmų kiekybę ir kokybę.
„10 dialogų apie meilę" scenai pritaikėte kartu su visa kūrybine grupe. Ar taip nusprendėte iš pat pradžių? Ar Jus patenkina šio darbo rezultatas?
Schnitzlerio dramaturgija - tai ne literatūrinis šedevras, o meistriškas psichologinis piešinys, todėl iš pradžių ketinau dirbti su sceniniu šnekamuoju teksto vertimu. Tą darau ne pirmą kartą ir man atrodo, kad tokia repeticinė adaptacija suteikia teisę aktoriams ieškoti ne XIX a. kartoninių literatūrinių tipažų, o šiuolaikinių personažų.
Spektaklio pavadinimą pakeitėte.
Tikslaus lietuviško pavadinimo nėra. O vokiškasis „Der Reigen„ - neišverčiamas archajiškas žodis, turintis daugelį prasmių ir tik viena jų susijusi su šokimu ratu. Be to, Schnitzleris originalą vadino „Liebensreigen“ („Meilės rateliu„), arba „10 dialogų“. Taip ir atsirado spektaklio pavadinimas: „Liebe - Meilė - 10 dialogų apie meilę".
