Teatru besidomintieji metų pradžioje sulaukė net keturių naujų, skirtingų žanrų knygų.
Šį vakarą teatrologė Audronė Girdzijauskaitė Vilniaus Mažajame teatre pristatė savo knygą „Laiškai žiūrovams". Ji sudaryta iš autorės straipsnių, pastaraisiais metais skelbtų periodikoje.
„Laiškuose žiūrovams" A.Girdzijauskaitė pasakoja apie teatre patirtus įspūdžius. Tai teatro profesionalo esė, kokius lietuvių periodikoje rašo tik A.Girdzijauskaitė. Jos knyga sakytum vainikuoja leidinių apie teatrą pristatymų maratoną, pradėtą prieš savaitę.
Aną pirmadienį visuomenei buvo pristatyta solidi - 600 puslapių - „Lietuvių teatro istorija. 1980-1990", kurią parašė Lietuvos kultūros tyrimų instituto teatrologai ir jų kolegos. Leidinio sudarymui vadovavo profesorė Irena Aleksaitė, parašiusi skyrių apie Akademinį dramos tearą.
Apie jaunimo teatrą čia rašė Rasa Vasinauskaitė, apie Klaipėdos dramą - Daiva Šabasevičienė, Panevėžio - Šarūnė Trinkūnaitė, Šiaulių - Gražina Mareckaitė. Apie Kauno dramą ir valstybinius šalies lėlių teatrus - A.Girdzijauskaitė.
Baleto istoriją aprašė Helmutas Šabasevičius, operos - Vytautė Markeliūnienė, o Kauno muzikinio teatro kelią apžvelgė Lina Stankevičiūtė.
Nuo 1997 metų instituto teatrologai yra parašę tris profesionalaus Lietuvos teatro istorijos knygas, apimančias laikotarpius nuo 1929 iki 1980 metų.
Knygoje „Jonas Kavaliauskas" nemaža teatro istorijos atkarpa pateikiama per vieną asmenybę - aktorių, paskyrusį scenai daugiau nei šešis savo gyvenimo dešimtmečius.
J.Kavaliauskas (1920-2006) prieš septynerius metus papasakojo prisiminimus, šie buvo įrašyti ir išsaugoti. Pagal tuos įrašus ir parengta knyga, kuri šeštadienį buvo pristatyta Nacionaliniame dramos teatre, kur dirbo artistas.
Ši knyga - ne vien apie įkvėptą kūrybą, bet ir „apie tai, ko niekada neišgirstume jokiame spektaklyje ar oficialiame pokalbyje. Nutikimai anapus scenos uždangos, kasdieniniame gyvenime ir buityje“, teigia vienas knygos rengėjų rašytojas Eugenijus Ignatavičius.
Literatūrinėje erdvėje - A.Puškino muziejuje Markučiuose - gyvenimą pradėjo teatro kritikės Tatjanos Baltušnikienės knyga „Širdies impulsas". Būtent muziejus ir išleido šią rusiškai parašytą knygą. Ji skirta dešimčiai sėkmingiausių rusų klasikos pastatymų nepriklausomos Lietuvos teatruose.
Tai autorės recenzijų bei pokalbių su režisieriais ir aktoriais rinkinys. T.Baltušnikienė užfiksavo Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino, Jono Vaitkaus, Valentino Masalskio, Vlado Bagdono, Eglės Gabrėnaitės, Dalios Michelevičiūtės,Vytauto Šapranausko, Vytauto Rumšo, Andriaus Žebrausko, kitų mintis. „Širdies impulse" pagerbtas ir aktoriaus Vytauto Grigolio atminimas.
