Sausio 24, 25 ir 31 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus pakvies į nuotaikingo Dale‘o Wassermano, Joe Dariono ir Mitcho Leigh miuziklo „Žmogus iš La Mančos” premjerą. Spektaklį režisavo Adolfas Večerskis, scenografiją sukūrė Andrius Žibikas, kostiumų dailininkė – Zita Gustienė.
Kūrinys parašytas Don Kichoto tema – šis personažas iš to paties pavadinimo Miguelio de Cervanteso Saavedra’os (Migelio Servanteso) romano „Don Kichotas“ gyvuoja daugiau 400 metų. Miuziklas, kurio premjera įvyko Brodvėjuje 1965-aisias, buvo parodytas 2328 kartus ir pelnė penkis prestižinius „Tony“ apdovanojimus.
Dale‘as Wassermanas gimė 1917 m. Viskonsine ir nuo 19 metų susiejo savo gyvenimą su teatru. Metus apsimokęs vidurinėje mokykloje Los Andžele, susitiko su miuziklų impresarijumi Solu Huroku ir dirbo jo projektuose, vėliau dirbo su Katherine Dunham trupe, kuriai sukūrė vėliau daugelyje populiarių renginių naudojamą apšvietimą per karpytus filtrus. Statė spektaklius ne tik Amerikoje, bet ir Londone bei Paryžiuje.
Pirmasis Wassermano kaip televizijos dramaturgo bandymas „Eliša ir Ilgieji Peiliai” 1955 m. pelnė „Emmy” apdovanojimą. Wassermanas parašė kelias dešimtis TV dramų, o iš darbų teatrui labiausiai žinomi „Žmogus iš La Mančos“ bei „Skrydis virš gegutės lizdo“ – šie veikalai yra tarp labiausiai statomų amerikiečių kūrinių teatrui. Tiesa, filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ scenarijus buvo parašytas pagal Keno Kensy romaną, kuriuo rėmėsi ir Wassermanas.
„Parašiau „Žmogų iš La Mančos”, nes tikėjau šiuo kūriniu. Tai mano asmeniškiausias darbas teatrui”, yra sakęs jis. Wassermanas domėjosi „Don Kichoto“ autoriaus Miguelio de Cervanteso gyvenimu, kurį vadino „katastrofų katalogu”, tačiau sugebėjo sukurti savitą dramą, sekdamas „Don Kichoto žodžiais: „Tikiuosi pasauliui suteikti šiek tiek grožio… Pavyks ar nepavyks – nesvarbu”.
Wassermano veikalų herojai – maištininkai keistuoliai, poetai, bepročiai, nepritapėliai, kurie nepaiso autoritetų ir kovoja su vėjo malūnais; jų pašaukimas – aukotis tam, kad būtų išsaugota jų pačių ir kitų asmeninė laisvė.
Nors pirmasis televizijai skirtos dramos, parašytos 1959 m., pavadinimas buvo „Žmogus iš La Mančos”, užsakovai iš „DuPont“ korporacijos pageidavo kitokios antraštės – jų manymu, žiūrovai nežinos, ką reiškia La Manča; taigi pasirinktas kitas pavadinimas: „Aš, Don Kichotas“. Čia pasakojama apie išprotėjusį kunigaikštį Don Kichotą, kurį su savo kalėjimo bičiuliais vaidina Servantesas, laukdamas inkvizicijos nuosprendžio.
Televizijoje šis pastatymas sulaukė didžiulės sėkmės, tačiau pastatytas dramos teatre susidomėjimo nesukėlė; Brodvėjaus režisierius Albertas Marre‘as pasiūlė Wassermanui dramą paversti miuziklu. Iš pradžių dainų tekstus rašė poetas W. H. Audenas, tačiau jie buvo pernelyg satyriški, išjuokiantys to meto miesčioniją, todėl vietoj Audeno tekstus dainoms sukūrė Joe Darionas.
 |
| Don Kichotas (antras nuo kairės) – Vaidotas Martinaitis. Dmitrijaus Matvejevo foto |
Pirmą kartą miuziklas „Žmogus iš La Mančos” parodytas „Goodspeed Opera House” Konektikute 1964 metais, vėliau buvo statomas daugelyje teatrų, o Servanteso-Don Kichoto vaidmuo aktoriui Richardui Kiley pelnė „Tony” apdovanojimą ir Brodvėjaus žvaigždės statusą. Pirmasis miuziklas buvo vaidinamas viename scenovaizdyje, kuris vaizdavo kalėjimo rūsį, o veiksmo vietos pasikeitimai buvo kuriami su apšvietimo ir rekvizito pagalba.
1972 m. buvo sukurta šio miuziklo kinematografinė versija – Dok Kichotą vaidino Peteris O´Toole’as, Sančą Pansą – Jamesas Coco, o Aldonsą – Sophia Loren.
Brodvėjuje miuziklas „Žmogus iš La Mančos” buvo parodytas 2329 kartus, laimėjo penkis „Tony“ apdovanojimus. Vėliau jis buvo išverstas į trisdešimt penkias pasaulio kalbas ir daug kur tebestatomas iki šiol.
Režisierius Adolfas Večerskis apie naujo spektaklio sumanymą sako: „Man Don Kichotas įdomus kaip idėja žmogaus, kuris negali išsakyti tikrosios tiesos, nes aplinka nenori jos girdėti. Aplinka kiekvieną tokį Don Kichotą, kas jis šiandien bebūtų – ar šiuolaikinis mokytojas, gydytojas, menininkas – spaudžia jį į kampą ir sako: „nešnekėk ir daryk taip, kaip visi daro, tuomet viskas bus gerai“. Aš tuo netikiu. Dabartinis mūsų gyvenimas reikalauja atsigręžti ir rasti meilės sau, nes meilė sau pagimdo meilę savo artimui, kaip biblijoje. Šiandien paniekinti prigimtiniai, šventi dalykai, todėl tenka grąžinti tą laiką, kuriame buvo Don Kichotas – tikėjimas ir tiesa. Mūsų spektaklyje miršta ne Don Kichotas, bet Servantesas – žmogus, kurį valdė idėjos. Ir lieka mums visiems idėja – Don Kichotas ir „kiekvienam sava Dulsinėja“. Man atrodo, kad tai yra šito spektaklio vienas iš motto. Tai yra tikėjimas, viltis ir pirmapradė meilė“.
Miuzikle „Žmogus iš La Mančos“ vaidina ir dainuoja Česlovas Gabalis, Vaidotas Martinaitis, Audrius Rubežius, Inga Jankauskaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Vaida Genytė, Algirdas Gradauskas, Algirdas Dainavičius, Evaldas Jaras, Rimantas Giedraitis, Jonas Korenka, Rasa Rapalytė, Neringa Bulotaitė, Rimantė Valiukaitė, Jūratė Vilūnaitė, Robertas Balčiūnas, Marius Jampolskis, Rimantas Bagdzevičius, Marius Mačiulis, Arūnas Vozbutas, Ramutis Rimeikis, Mindaugas Jusčius.
Parengė Daiva Šabasevičienė
