Pažvelgęs į visuomet gera nuotaika ir energija trykštančią aktorę Agnę Gregorauskaitę, nepasakytum, kad šiais metais ji atšventė garbingą jubiliejų. Jaunatviška, idėjų kupina artistė ne tik vaidina spektakliuose – daug laiko ir jėgų reikalauja jos sumanyta knyga, skirta motinos, garsios XX a. lietuvių režisierės Kazimieros Kymantaitės kūrybai.
Aktorinio meistriškumo mokiusis pas bene žinomiausią, didžiausią poveikį XX a. II pusės Lietuvos teatrui padariusį režisierių Romualdą Juknevičių, Agnė Gregorauskaitė nuo pat 1959 metų iki šiol yra didžiausio Lietuvoje – Nacionalinio dramos teatro – aktorė. Pirmaisiais darbo metais ji vaidino Anią Antono Čechovo „Vyšnių sode“, Veročką Ivano Turgenevo „Mėnuo kaime“, tačiau daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė, kai 1975 m. sukūrė Magdalenos Paukštytės vaidmenį legendinėje, iki šiol žiūrovų ypatingai mėgstamoje Boriso Dauguviečio „Žaldokynėje“, kurią režisavo Kazimiera Kymantaitė.
„Vaidindama pasipuošiu savo mamos didžiuliais gintariniais karoliais – jie mane šildo, primena, kad mamai teatras buvo ne kryžius ant pečių, o puikus vėrinys, kurį ji pati suvėrė, statydama vieną spektaklį po kito“, – apie šį vaidmenį yra sakiusi Agnė Gregorauskaitė, taip apibendrindama ir teatro reikšmę savo šeimos gyvenime.
Iš pastaraisiais metais A. Gregorauskaitės sukurtų vaidmenų išsiskiria Ana Semionovna Islajeva Ivano Turgenevo „Mėnuo kaime“ bei Šefo motina kontraversiškoje šiuolaikinėje vokiečių dramaturgo Luko Bärfusso dramoje „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“.
Atlikusi nemažai charakterinių epizodinių vaidmenų Algimanto Puipos, Šarūno Barto, Almanto Grikevičiaus filmuose, radijuje ir televizijoje nuo 1946 metų sukūrusi apie du šimtus vaidmenų, aktorė Agnė Gregorauskaitė yra viena iš tų reikšmingų tarpininkų, siejančių šiuolaikinį Lietuvos teatrą su giliomis ir turtingomis jo tradicijomis.
Rugsėjo 28 dieną, 18 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje bus parodyta Boriso Dauguviečio ŽALDOKYNĖ (rež. Kazimiera Kymantaitė). Spektaklis skiriamas Agnės Gregorauskaitės 70-mečiui!
LNDT inf.
