Metas rinkti varžtus ir kalti vinis – tradiciškai Menų faktūros redakcija kviečia svetainės skaitytojus rinkti šio 2007-2008 m. sezono įsimintiniausius scenos meno įvykius. Geriausieji nusipelnys virtualios „Sezono vinies“, prasčiausieji – „Sezono varžto“. Į abu prizus galima siūlyti tiek dramos, lėlių, šokio ar kitokio teatro spektaklius, tiek sezono „užteatrinius“ įvykius, kurie, jūsų nuomone, buvo svarbūs mūsų teatriniam gyvenimui.
„Sezono vinys“ nerungtyniauja su „Auksinių scenos kryžių“ rinkimais, bet ne vieneri metai parodė, kad nemažai apdovanotų kryžiais spektaklių pelnė ir Menų faktūros skaitytojų, kurie yra į teatrą gerokai dažniau užklystantys žiūrovai, palankumą.
Įspūdingiausios šio sezono premjeros, neabejojame, bus jūsų nesunkiai prisimintos – geri įvykiai lengvai nepamirštami. Bet pasitikslinti premjerų laiką galite apsilankę Menų faktūros Recenzijų skiltyje ar teatrų internetiniuose puslapiuose (žr. skiltį Lietuvos teatrai) – o pagaliau ir prisiminę pretendentus į „Auksinius scenos kryžius”.
Savo kandidatus prašome siųsti per Menų faktūros paštą (Jūsų laiškai) ar rašyti šio teksto komentarų skiltyje iki birželio 14 d.. Taip pat siųskite ir savo pasiūlymus, platesnius pamąstymus apie patį sezoną ar jus ilgesniam laiškui įkvepiantį spektaklį (juos galime paskelbti, nebent nurodytumėte, kad prieštaraujate tam ar nenorite skelbti savo vardo). Nors Sezono vinių ir varžtų rinkimai kai kam ir gali pasirodyti kaip žaidimas (o taip ir yra), iš tiesų jis nėra tuščias ir beprasmis. Tuo metu, kai stand-up ovations, mada stotis po spektaklio tapo kasdienybe, patikėkite – Jūsų pasirinkimai teatro žmonėms tikrai yra svarbūs ir įdomūs. Jie nori žinoti teatru aktyviai besidominčios publikos nuomonę ne vien iš finansinių suvestinių apie parduotus bilietus ir iš nepamatuotų ovacijų decibelų.
Tad geriau į šio sezono scenos lentas varyti tariamus varžtus ir tikėtis, kad jie galbūt labiau mus pačius apsaugos nuo to vardo vertų spektaklių. Ir apdovanoti savo simpatijomis verčiausius, paskatinant kūrėjus dar įspūdingesnėms vizijoms. Juk teatro prigimtis yra naiviai humanistinė – tikėti, kad keletas valandų scenos gyvenimo žiūrovui atskleis (ir galbūt jį perspės ar išmokys matyti) nelyginamai daugiau tikrojo gyvenimo tiesų ir metų. O naiviai viltis pragmatizmo amžiuje – tiesiog sezono klyksmo vertas trendas.
Tad viltimi už viltį – laukiame jūsų laiškų!
Menų faktūros redakcija
