 |
| Bruskonas – Petras Venslovas |
Įvairius meno projektus pristatanti, profesionalius menininkus jungianti organizacija „Teatro projektai“ kovo 27 d. 18 val. kviečia į spektaklio-atviros repeticijos „Teatralas“ premjerą Vilniuje, „Meno forto“ salėje. Vieno veiksmo tragikomedijos režisierius Sigutis Jačėnas neatsitiktinai įvardijo premjerą „atvira repeticija“.
Teatras čia ir dabar, žiūrovų akivaizdoje, repetuoja keistą pagrindinio trupės aktoriaus – pjesės autoriaus – Bruskono kūrinį, komediją „Istorijos ratas“, kurioje susitinka skirtingais amžiais gyvenę Meternichas, Čerčilis, Napoleonas, Hitleris, Stalinas...
Iš tiesų pjesės autorius yra garsusi austrų dramaturgas Thomas Bernhardas. Jo „Teatralas” (Der Theatermacher, 1984, iš vokiečių kalbos vertė Jurgita Mikutytė) Lietuvoje rampos šviesą pirmą kartą išvydo 2006 m. kovo 27 d. Kauno „Girstučio“ rūmuose.
„Ant scenos susodinta publika stebėjo „teatrą teatre“ – spektaklio veiksmas klostėsi čia pat, už poros žingsnių. Nutrintas lagaminas, kabykla su drabužiais, stalas, pora kėdžių ir uždanga, kurią flegmatikas Feručis, tramdydamas irzulį, užtraukinėja n-tąjį kartą, vis neįtikdamas režisieriui... Matome šeimyninį klajojantį teatrėlį, repetuojantį kažkokią keistą jo vadovo pjesę - čia susitinka skirtingais amžiais gyvenę Meternichas, Čerčilis, Napoleonas, Hitleris, Stalinas... Teatro ir šeimos galva Bruskonas šokdina sūnų Feručį ir dukrą Sarą, reikalaudamas iš jų tai maksimalios išraiškos, tai talento, kurio jiems dievulis aiškiai pašykštėjo, tai tiesiog įsigeidęs išsirėkti. Jo režisūrinės svajonės alfa ir omega - kad salės šeimininkai leistų finale išjungti avarinį apšvietimą...Kol to neleidžiama, Bruskonas jaučiasi kovojąs už svarbią meninę idėją...“,– rašė „Kauno dienoje“ Rūta Kanopkaitė .
 |
| Nuotraukos iš „Teatro projektų“ archyvo |
Thomas Bernhardas (apie jį Menų faktūra spausdino Monikos Muskalos tekstą iš lenkų žurnalo „Dialog“ - žr. I dalį ir II dalį ) vadinamas vienu ryškiausių ir įtakingiausių naujausių laikų austrų rašytojų. Pasak autoriaus, „kiekvienas vaikas – spektaklio režisierius, taip ir aš jau nuo pat mažens buvau spektaklio režisierius. Iš pradžių stačiau gryną tragediją, paskui komediją, paskui vėl tragediją, o vėliau teatras susimaišė, ir nebegalima buvo atskirti, kas čia - ar tragedija, ar komedija“.
Sigučio Jačėno režisuotoje „Teatralo“ versijoje vaidmenis kuria žinomi Kauno aktoriai Petras Venslovas (Bruskonas), Ramūnas Šimukauskas (Feručis), Ieva Zelionkaitė (Sara), Vilhelmas Vaičekauskas (Šeimininkas).
„Teatralas“ – tai tarsi pagrindinio pjesės veikėjo Bruskono monologas, kurio metu jis maištauja prieš kasdienybės ir žmonių ribotumą, demaskuoja ir su įsiūčiu puola vyriausybę, istorinius asmenis. Tai ir pikta satyra, išvelkanti į scenos šviesą visuomenės, politikos, kultūros elito atstovus, ir sąmojinga, bet liūdna komedija, vaizduojanti visuomenės autsaiderį, sužlugdytą menininką.
Spektaklyje kaip atviroje repeticijoje dalyvauja visi – ir aktoriai, ir žiūrovai, ir režisierius. Viena pagrindinio spektaklio siužeto linijų – Keliaujančio teatro vadovo ir „šeimos galvos“ – Bruskono sūnaus Feručio ir dukters Saros „meninis auklėjimas“, reikalaujant iš jų tai maksimalios išraiškos, tai pasiaukojimo scenai, tai talento, kurio dievulis jiems aiškiai pašykštėjęs. Bruskono režisūrinės svajonės alfa ir omega yra reikalavimas, kad salės šeimininkai leistų finale išjungti avarinį apšvietimą – tokiu būdu jis jaučiasi kovojąs už „svarbią meninę idėją“.
Ar pasiseks Bruskonui įgyvendinti savo svajones? Ar avarinis apšvietimas finale bus bent trumpam išjungtas? Įminti visas mįsles pasiseks tik atėjusiems į spektaklio premjerą, neabejingiems kamerinio teatro menui žiūrovams.
Realizuojant sumanymą – atvirą repeticiją „Teatralas“, Sigutis Jačėnas, jo žodžiais tariant, siekė, kad „žiūrovai nejučiom būtų, tarsi įvilioti į, pasak Bernhardo, „teatro spąstus“ ir nebeatskirtų kur menas, o kur gyvenimas.
Delfi.lt, Menų faktūros inf.
