Ramutė Vaitiekūnaitė
 |
| Birutė Letukaitė. Nuotrauka iš „Kauno dienos" archyvo |
„Girstučio“ kultūros rūmų scenoje parodytu premjeriniu spektakliu Kauno šokio teatras pažymėjo kūrybinės veiklos 25-metį
Savo estetines pažiūras įvairiose pasaulio scenose teigianti šokio teatro „Aura“ trupė jubiliejaus proga gali ne tik prisiminti nueitą kelią, įsimintiniausius etapus, bet ir pasidžiaugti, kad prieš 25-erius metus užsibrėžtas tikslas – ne tik graži svajonė, bet ir patrauklus rezultatas.
Atsirado „iš niekur“
Tarsi iš dangaus nukritęs jaunas šokio kolektyvas nustebino daugelį Talino „Estonija“ teatro scenoje surengto Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio dalyvių. Apie trupę, atvykusią iš Kauno, kalbėjo ir šokėjai, ir žiūrovai, ir vertintojai, iki tol nieko apie ją negirdėję. Mažai kas „Aurą“ žinojo ir Vilniuje, o Maskvos, kitų Rusijos miestų teatrų kritikai nenorėjo tikėti, kad tai ne profesionalus, o mėgėjų kolektyvas.
„Tai buvo 1989-ieji, o į festivalį vykome todėl, kad tuo metu nebuvo kam atstovauti Lietuvai tokios krypties renginyje“, – prisimena „Auros“ įkūrėja choreografė Birutė Letukaitė.
Kolektyvo jubiliejaus išvakarėse ji dalyvavo Izraelyje rengiamoje garsiausių pasaulio šiuolaikinio šokio trupių fiestoje. Į savo teatrą ji atskubėjo tiesiog iš oro uosto, pasidžiaugė šokėjais, repetuojančiais su kubiečiu choreografu Vladimiru Valero Vizcay ir, radusi laisvą akimirką, leidosi į prisiminimus.
„Dar viena data, kurią išskirčiau, – 1995-ųjų kovas. Po ilgų derybų miesto savivaldybė įteisino mus kaip municipalinį teatrą. Pripažinimas savoje padangėje, kaip žinome, būna pats sudėtingiausias“, – šypteli B.Letukaitė.
Teatras neturėjo patalpų, jam buvo skirtas mažiausias biudžetas, vis dėlto toks statusas buvo reikalingas bendraujant su kitų šalių trupėmis ir choreografais, rengiant Tarptautinį moderniojo šokio festivalį Kaune.
Kūrybingo kauniečių ir choreografų iš Anglijos, Šveicarijos, Italijos, JAV bendradarbiavimo rezultatus – naujuosius spektaklius nuolat įvertindavo publika: „Auros“ premjeros pirmiausia įvykdavo Kaune.
Menų jungtys
Kai 2001-aisiais festivalyje „Naujasis Baltijos šokis” dalyvavęs garsus Švedijos šokio meno specialistas pamatė „Auros“ spektaklį „Extremum mobille“, jis pakvietė trupę į garsiausią šiaurės Europos sceną Stokholme. Apskritai šis spektaklis pelnė daugiausia tarptautinių apdovanojimų: geriausiu pripažintas Lenkijoje ir Baltarusijoje vykusiuose tarptautiniuose moderniojo šokio festivaliuose, Lietuvoje pelnė prestižišką teatralams skiriamą „Fortūnos” diplomą, buvo rodomas trupės gastrolių metu užsienyje ir kartais pavadinamas „Auros“ vizitine kortele.
„Mane labiausiai domina skirtingų menų jungtys, galimybės kalbėti nauja, savita kalba. Kalbu apie tai, kad brandus menininkas turi drąsos kurti naujoviškus dalykus, kurie, sutinku, gali net ir šokiruoti, būti neįprasti, tačiau verčiantys žiūrovus mąstyti. Labai noriai bendrauju su kitų sričių menininkais, pavyzdžiui, skulptoriumi Robertu Antiniu, kitais kūrėjais. Menų sintezė visada įkvepia ieškojimams, suteikia eksperimentams kryptį ir formą, o menininkams – drąsos“, – kalba B.Letukaitė.
Galbūt šie jos žodžiai ir paaiškina, kodėl trupė sugebėjo atrasti garsias Europos scenas, pelnyti išprususios publikos pripažinimą. Daugelis choreografų, kūrusių spektaklius su kauniečiais šokėjais, visada su pasigėrėjimu kalbėdavo apie šokėjų kūrybingumą, imlumą, jų beatodairišką atsidavimą scenai. Kai kurie buvę trupės šokėjai, tobulinęsi užsienyje, grįžo į „Aurą“, kad tęstų savo veiklą tapę pedagogais, choreografais.
Spektakliai iš sapnų
„Daug kartų esu sakiusi sau, kad tikslas, kurį užsibrėžiau, per sudėtingas, gal net neįmanomas, tačiau kai pavykdavo, pasidžiaugdavau, kad laimėjo mano užsispyrimas. Visus nuopelnus paprastai priskiriu horoskopui, mat esu gimusi po Avino ženklu, o avinukai visada eina priekyje ir kliūtis išmėgina savo ragais“, – juokais rimtą kalbą nuleidžia choreografė.
Juokauja, kad trupės jubiliejų ji sutinka įgijusi dar vieną, statybininkės, kvalifikaciją. Mat teatro M.Daukšos g. kiemelyje pastatas vis remontuojamas, o šiuo metu teatralai laukia išsvajotos drabužinės koncertiniams kostiumams, dušo patalpų.
B.Letukaitė prisipažįsta, kad dažnai savo būsimų spektaklių vizijas pamato sapne. Taip pusiau būdraudama, pusiau miegodama ji apmąstė spektaklį, kurį sąlyginai pavadino „Bolero“. Jį norėtų skirti Jūratei ir Česlovui Norvaišoms. Panašiai apmąsčiusi ir dar vieną, popsinės kultūros veikiamo snobiško gyvenimo apibendrinimams skirtą spektaklį.
Kaunas – šiuolaikinio šokio tradicijos lopšys. Jo pradžia laikoma tarpukariu prasidėjusi Danutės Nasvytytės kūrybinė veikla. Ją sėkmingai tęsė jos mokinė ir šokėja, vėliau – pedagogė Kira Daujotaitė, šį žanrą puoselėjusi keturiasdešimt metų ir įkūrusi „Sonatos“ kolektyvą.
Dešimt metų „Sonatoje“ šokusi Birutė Letukaitė įkūrė savarankišką modernaus šokio studiją ir 1982-aisiais surengė pirmąjį koncertą.
Per 25 kūrybinės veiklos metus „Auros“ trupė sukūrė 205 spektaklius, parengė daugiau kaip tūkstantį choreografijos kompozicijų.
Trupės veikloje dalyvavo apie pusantro šimto žmonių – tiek šokėjų bent kartą dalyvavo spektakliuose.
„Aura“ dalyvavo 112-oje tarptautinių šokio festivalių įvairiose užsienio šalyse.
1989 m. „Aura“ surengė pirmąjį Tarptautinį modernaus šokio festivalį Kaune. Septyniolikos rudenį rengiamų šokio fiestų žiūrovams pasirodė daugiau kaip tūkstantis šokėjų iš įvairiausių pasaulio šalių, – nuo Japonijos iki Amerikos, Kaune šoko garsiausios Europos trupės.
1994 m. Bulgarijoje Kazanlyko mieste vykusiame Europos profesionalių choreografijos mokyklų konkurse „Auros“ šokėja Rūta Baublytė pripažinta geriausia modernaus šokio šokėja.
1995 m. „Aura“ įteisinta kaip Kauno miesto teatras. Tai buvo vienintelis tokį statusą turintis šokio teatras Lietuvoje.
1999 m. Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus „Fortūna“ diplomas „Aurai“ skirtas už šokio projektą „Kelias“ su Kauno neįgaliaisiais.
2005 m. „Aura“ pripažinta profesionaliu scenos meno teatru.
2005 m. „Auros“ teatro įkūrėja ir vadovė B.Letukaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.
2006 m. B.Letukaitė pelnė „Kauno dvasios riterės“ nominaciją.
