Povilas Poderskis
 |
| Vienas iš Kauno valstybinio dramos teatro pastatų. Nuotrauka iš KVDT archyvo |
Teatras – viena pagrindinių organizacijų palaikančių ir skatinančių kultūrinio gyvenimo visuomenėje vystymąsi. Kylanti žmonių gerovė tiesiogiai priklauso nuo ekonominio ir socialinio vystymosi, tačiau pastarasis apskritai neįmanomas be pirmojo. Mūsų šalies ekonominė raida padėjo sukurti šiokią tokią gerovę, atsirasti, kad ir labai trapiai, viduriniajai gyventojų klasei. Paraleliai vykstantis kultūrinis tobulėjimas išaugino ir įvairių meno šakų poreikį. Vis daugiau žmonių susimąsto apie saviugdą, dvasios, jausmų puoselėjimą. Teatras čia atlieka svarbų vaidmenį. Jis atsako į egzistencines, žmogaus būties problemas, parodo sutrikusiai, nerimstančiai žmogaus sielai gyvenimą ir mirtį, parodo juos gražius, savitus, ypatingus, išskirtinius. Teatras suteikia galimybę grožėtis, galimybę išsiaiškinti ir galimybę nurimti. Atsakyti sau, apsispręsti, nušvisti. To nereikia skurdiems dvasiškai ar materialiai, jiems visų pirma rūpi patenkinti pirminius savo poreikius.
Poreikis tokio reiškinio kaip teatras – aukštos kultūros požymis. Jei ne aukštos, tai bent kylančios, nes jai kylant neišvengiamai daugėja žmonių, persekiojamų dvasinių kančių. Jie jau gali patenkinti savo pirminius poreikius, bet be jų dar nori ir atsakyti į sau ramybės neduodančius klausimus, išspręsti vidinius konfliktus, apvalyti dvasią nuo gniuždančio sielvarto ar bent akimirką pabėgti nuo kankinančio nerimo. Nebūtinai tai turi būti susiję ir su neigiamais dalykais. Teatras – mums pateikia grožį ir šviesą. Jis gali ir prajuokinti, ir nuliūdinti. Teatras atspindys viso mūsų gyvenimo – žavaus, nenuspėjamo ir nepakartojamo. Toks gyvenimas taip pat tos pačios augančios kultūros, mūsų kultūros, dalis.
Atrodo, tarsi būtų bandoma regresuoti. Kauno valstybinį dramos teatrą ištiko krizė. Padėtis, į kurį pateko teatras, verčia jį mažinti rodomų spektaklių skaičių, jį palieka darbuotojai, aktoriai, režisieriai. Greitai jį paliks ir teatro meno vadovas Gintaras Varnas. Teatras po truputį byra, lyg paliktas ir niekam nebereikalingas. Visgi žmonėms jo reikia. Tą parodo ne tik pilnos salės ir akimirksniu išparduodami bilietai, bet ir besikeičianti miesto kultūra, organizuojami festivaliai, nuolat didėjantis susidomėjimas teatru. Deja, Kultūros ministerija nepajėgė ar nenorėjo suvokti to, kad teatro padėtis yra išskirtinė – jis didesnis, jame dirba daugiau žmonių, reikia daugiau lėšų jį išlaikyti. Išties džiugu, kad galų gale sureaguota buvo – lapkričio 13 dieną ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė visų Lietuvos teatrų situacijai ištirti. Žinoma, tai teisingas žingsnis, tačiau privalome imtis veiksmų jau dabar, o ne po kelių mėnesių, kai bus darbo grupės rezultatai. Turime į sprendimų priėmimą įtraukti platesnę auditoriją ir suteikti teisę jai pareikšti savo nuomonę.
Įvertinusi situaciją ir tai, kad reikia imtis iniciatyvos bei padėti Kultūros ministerijai, aktyvių piliečių grupė, organizacijos JCI Kaunas nariai, lapkričio 28 dieną 18 valandą Kauno savivaldybės didžiojoje salėje rengia atvirą diskusiją, kurios metu bus įvairiais aspektais aptartos visos Kauno dramos teatro problemos. Taip pat kartu su atstovais iš Kultūros ministerijos padiskutuosime apie galimus šių problemų sprendimo būdus ir teatro svarbą Kauno ir visos Lietuvos gyvenime.
Tvirtai tikime, kad pavyks padaryti pagrindines išvadas dėl teatro padėties, jas pateikti Kultūros ministerijos darbo grupei ir šitaip paspartinti jos darbą. Taip pat planuojame diskusijoje aptarti galimus veiksmus, kurių reikėtų imtis gelbėjant dramos teatrą.
Į renginį kviečiami visi, norintys pasidalyti savo mintimis apie Kauno dramos teatrą ir jo problemas. Taip pat ir tie, kurie bent savo dalyvavimu nori parodyti, jog jiems svarbi teatro ateitis.
