 |
| „Pepės Ilgakojinės“ programėlė |
Lapkričio 4 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą, skirtą jauniesiems teatro žiūrovams. Tai – Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“. Knygą iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė, inscenizaciją parašė ir spektaklį režisavo Evaldas Jaras, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Antanas Kučinskas. Pagrindinį Pepės Ilgakojinės vaidmenį atlieka Dalia Michelevičiūtė, spektaklyje taip pat vaidina Saulius Balandis, Remigijus Bučius, Regina Garuolytė, Ferdinandas Jakšys, Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Ramutis Rimeikis, Džiugas Siaurusaitis, Ramunė Skardžiūnaitė, Arūnas Smailys, Jūratė Vilūnaitė, Arūnas Vozbutas.
Turbūt pasaulyje yra nedaug žmonių, kurie nežinotų švedų literatūros klasikės garsiųjų personažų – brolių Liūtaširdžių, Mažylio ir Karlsono, Ronjos – plėšiko dukters ar labiausiai vaikų pamėgtos, „stipriausios devynerių metų mergaitės“, vietoje nenustygstančios raudonplaukės Pepės Ilgakojinės.
Astrid Anna Emilia Ericsson (1907–2002) – žymi švedų vaikų rašytoja, kurios dauguma knygų buvo išverstos į 85 kalbas ir išspausdintos daugiau nei 100 valstybių. Ji užaugo Näs miestelyje, netoli Vimmerbio, Smålande, didžioji dalis jos knygų paremtos vaikystės prisiminimais.
1931 m. ištekėjusi už Stures Lindgreno (1898–1952), būvimoji rašytoja susilaukė dukros Karinos, kuri sugalvojo Pepės Ilgakojinės personažą, o vėliau tapo vertėja.
Pirmoji A. Lindgren knyga išleista, kai autorei buvo 37-eri. 1958 m. A. Lindgren įteiktas Hanso Christiano Anderseno apdovanojimas, 1971-aisiais – Švedijos akademijos aukso medalis. Rašytoja mirė 2002 m., sulaukusi 94 metų. Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją – tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros rašytojams, kurio suma – 5 mln. Švedijos kronų. 2008 m. šiai premija gauti tarp 155 kandidatų – rašytojų ir knygų iliustratorių iš 61 pasaulio šalies pristatytas ir lietuvių rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Aktorius ir režisierius Evaldas Jaras Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisavo nemaža vaikiškų spektaklių – O. Preusslerio „Plėšiką Hocenplocą“ (1992), T. Janson „Trolius Mumius tra-lia-lia“ (1994), G. Rodari „Čipoliną“ (1996), J. Švarco „Raudonkepurę“ (1997), taip pat J. Švarco pasaką suaugusiems „Šešėlis“ (1994).
Savo naujajame spektaklyje E. Jaras kviečia visus žiūrovus tapti Pepės draugais ir kartu su ja patirti įvairius nuotykius. Režisierius apie Pepę sako: „Su Dalia Michelevičiūte didžiausią dėmesį skiriame ne išoriniam Pepės siautulingumui, o jautriam ir tragiškam jos vidiniam pasauliui. Negi, manote, paprasta gyventi vienai mažai mergaitei, kurios „mama – angelas danguje, o tėtis – negrų karalius, vis dar plaukiojantis jūroj“? Taip, ji panaši į klouną, bet geras klounas dažnai yra ir giliai tragiška asmenybė. Ir tikros Dalios Pepės ašaros, šitam spalvotam karnavale yra pats brangiausias dalykas.“
Norisi tikėti, kad tokių Pepių gyvena ir mūsų tarpe. Naujasis Nacionalinio dramos teatro spektaklis skirtas visiems – įvairios istorijos, pamokantys nutikimai, nuotykiai perpinti muzika, šokiais padės kiekvienam iš mūsų sugrįžti į netikėtų atradimų kupiną vaikystę.
