 |
| Audiovizualinė poezija psichikos sveikatos cnetre. Vyto Markevičiaus nuotrauka |
Praeitą savaitgalį Vilniaus psichikos sveikatos centre adresu Vasaros g. 5 vyko pirmasis tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalį „tarp: vasaros 5“.
Festivalis „tarp: vasaros 5“, vyko per sveikatos centro atvirų durų savaitę pavadintą „Griauname sienas – ugdome toleranciją!”. Sienas griovė triukšmingi poetų ir muzikantų pasirodymai, žiūrovų plojimai ir prieš ekspozicijas poetų kalamos vinutės – renginio metu veikė net keturios vizualinių eilėraščių parodos. Be to, prisižiūrėję poezijos ekranizacijų „tarp“ lankytojai tuščiomis neišėjo – arba prigriebdavo kokią egzotišką ligoninės bibliotekos dovanojamą knygą, arba paaukoję įsigydavo specialiai festivaliui ligoninės pacientų siūtą pagalvėlę.
Festivalio „tarp: vasaros 5” pabaigoje buvo paskelbti eilėraščio ekranizacijos konkurso nominantai ir nugalėtojai, kurie gavo ypatingus prizus – ligoninės dovanotas pižamas, chalatus bei festivalio „tarp“ atributika pažymėtus puodelius. Šiemet iš menotyrininkų ir literatūrologų sudaryta festivalio komisija (S. Žalneravičiūtė, V. Kinčinaitis, D. Pocevičius, R. Venckus, B. Januševičius, A. Šimkus) apdovanojo šiuos kūrinius: geriausios vaizdo, garso ir poezijos sintezės prizas atiteko klipui „Nėra okeano“ (G. Labanauskaitė, V. Malčius, A. Ruzgas), drąsiausios ir originaliausios idėjos – „Vnešnyje vidy urodstva“ (Ž. Andriušis, L. Garbštienė, R. Jaroševičius) ir „Vienintelis didesnis žinduolis" (V. Grainytė, S. Norkutė), taip pat laimėjęs geriausios vaizdo ir garso kokybės nominaciją. Geriausiais poezijos tekstais pripažinti - klasiko J. Marcinkevičiaus eilėraštis „Žodžiai“ (vaizdą kūrė O. Ramašauskaitė) ir amžinatilsį Remigijaus Tanakos „Breathe out in Memoriam Remigijus Tanaka“ (vaizdas - J. Kručako). Publikos simpatijų prizą per išankstinį poezijos klipukų peržiūros vakarą „tapk žiuri“ pelnė audiovizualinis eilėraštis „Ištįsusi žuvis“ (G. Labanauskaitė, V. Malčius).
Po festivalio uždarymo paklausta, ar jau visos sienos nugriautos, festivalio rengėja Gabrielė Labanauskaitė atsakė: „Mano galva, sienos statomos ne iš plytų, o iš stereotipų ir abejingumo vienas kitam. Esu dėkinga visoms organizacijoms ir jų darbuotojams, padėjusiems šią idėją paversti realybe“.
Nors iš tiesų ne paslaptis – septintas korpusas, kuriame vyko renginys, bus nugriautas ir vietoj jo - statomas naujas. Tad ir pirmasis tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „tarp: vasaros 5” – buvo tarsi atsisveikinimas, sykiu – dar vienas žingsnis į priekį Lietuvos tarpdisciplininių menų kelyje.
Festivalio „Tarp“ inf.
