Asta Pakarklytė
 |
| Michaelas Nymanas |
Susitikimų, įvykių, projektų ir garsų tinklas „Gaida“ muzikines sostinės teritorijas apraizgys spalio 19-30 d. Šiemet tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio taikinyje – balsas bei jo beribis fenomenalus laukas. Šis stebuklinis laukas teleportuos į Afriką, Japoniją, Indiją, jūrą, mišką, operos sceną, šventyklą, turgavietę ar į elektroninės muzikos studiją Fátimos Mirandos balso spektaklyje (spalio 26 d.), o Davido Mosso (spalio 19 d.) balse aprėps ekstremalų vokalą, rečitaciją, androidinę Davido Byrne’o intonaciją, rokenrolo dainininko Bo Diddley’o, džiazmeno John’o Coltrane’o, Enrico Caruso ir Marijos Callas manieras bei post-Berio stiliaus reivą pašėlusiame miesto klegesyje.
Renginyje „Gaida Post Scriptum“ lapkričio 27 d. – Michaelas Nymanas, žymiausias šių laikų britų kompozitorius, išgarsėjęs po ilgalaikio bendradarbiavimo su legendiniu kino režisieriumi Peteriu Greenaway’umi, kurio filmams kompozitorius sukūrė ne vieną garso takelį (o mums žinomas iš Andželikos Cholinos spektaklių garso takelių). Šis ekstravertiškas ir populistinis kompozitorius į Vilnių atvyksta su savąją „Michael Nyman Band“ ir britų dainininke Sarah Leonard, kurią pats kompozitorius vadina „specifiniu ir unikaliu berniukišku sopranu“.
Mitologinis balsas, laviruojantis tarps šamanizmo, archajiiškumo ir su Didžiąją Deive susijusių kultų bei naujųjų papročių, savąją paslaptį ir tragizmą skleis kamerinėje operoje „Medėja“ (spalio 29 d.). Festivalyje pristatoma nauja Pascalio Dusapino operos versija (pagal dramaturgo Heinerio Müllerio libretą, režisuota Antoine’o Gindt‘o), pastatyta 2005 metais. Medėja čia – vieniša ir isteriška, išduota ir kerštaujanti, konvulsiška ir pribloškianti soprano (Caroline Stein) koloratūra. Į medėjišką mitologiją įsitraukia ir kompozitorius su režisieriumi, kurie svarsto: ar dainininkė tiesiog pasakoja Medėjos istoriją? O gal mūsų akivaizdoje rengia savo sukrečiantį ritualą?
 |
| Scena iš operos „Medėja”. Festivalio archyvas |
Dar kitokios balso interpretacijos ir reikšmės suteikiamos dviejuose netradiciniuose, tarpdisciplininiuose lietuvių projektuose „Stella Hermetica“ (spalio 20 d.) ir „Cinemusica: Charlie Chaplin XXI project“. Pirmasis, jaunųjų kompozitorių Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno projektas – tai laisvų asociacijų kolekcija nuo Mikalojaus Koperniko heliocentrinės sistemos iki Tokijo barų triukšmo. Čia kryžminamos įvairios tradicijos, patirtys ir stiliai: klasika ir alternatyva, šiuolaikinė akademinė muzika (sopranas Asmik Grigorian, „Gaida Ensemble“) ir populiarioji kūryba (grupė „Pieno lazeriai“), pasitelkiamos video projekcijos bei teatrinės raiškos priemonės. Antroji programa – nemėgstančio rutinos ir įprastų formatų ansamblio „Nepaklusnieji“ (kartu su tenoru Rafailu Karpiu) sumanymas. Tai ne tik pagarbos didžiajam XX amžiaus kūrėjui atidavimas, bet ir bandymas triukšmingoje XXI amžiaus sumaištyje atkurti didžiojo valkatos tyliai bylotas tiesas Charlie’o Chaplino muzikoje ir dainose bei filmuose.
Vienuolika naujojo balso (VOX NOVA) festivalio „Gaida“ koncertų vyks Šiuolaikinio meno centro erdvėse, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Kongresų rūmų salėse, Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Lietuvos nacionalinio dramos ir Domino teatrų aplinkose. Koncertų pradžia 19 val.
