Vituolis Joneliūnas
 |
| Sigitas Šidlauskas ir Eimutis Kvosčiauskas – Judas ir Skura. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos |
Tai, kad naująjį sezoną Kauno valstybinis dramos teatras pasitinka vis dar renovuodamas savo pastatą, nė kiek nemažina jo užmojų ir kūrybinių planų. Priešingai negu kai kam atrodo, teatras siekia atsinaujinti ne tik išoriškai, bet ir kūrybiškai.
Šį sezoną Kauno dramos teatras neteko stogo – tiek tiesiogine, tiek, ko gero, ir perkeltine prasme. Jam nebepakanka to, jog didelę publikos dalį ir taip sudaro jauni žmonės. Šįmet teatras jaunajam žiūrovui skirs visą sezoną. Kaip pripažįsta naujoji Kauno dramos teatro atstovė spaudai Margarita Pilkaitė,tai tiesiog neįtikėtinas akiplėšiškumas Lietuvos teatro padangėje, kurioje tik visiški pamišėliai gali siekti kitokio teatro – teatro be depresijos, rutinos, šalto intelektualumo ir rimties. Tad bandymas laužyti stereotipus ir atskleisti kitokį teatrą – aktualų, intriguojantį, „vežantį” iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip neįmanoma misija.
Seniausias Lietuvoje profesionalusis dramos teatras sezoną pradės rugsėjo septintąją naujausiu savo spektakliu – Agniaus Jankevičiaus režisuota „Kelione į kambario vidų“. Nors šiuo metu teatre šeimininkauja statybininkai ir jį pagrįstai galima vadinti teatru be stogo, sunkumai kūrybingo kolektyvo negąsdina. Spalio mėnesį čia vyks jaunimo teatro festivalis „Teatro fantomas”, kuris turėtų tapti viso teatro sezono akcentu.
Pasak teatro atstovės spaudai, šis festivalis skirtas jaunajai auditorijai bei tiems, kurie drąsūs ir jaunatviški nepaisant amžiaus. Jo pavadinimas turi aliuzijų ne tik į Kauno dramos teatro patalpose besiblaškančią šmėklą, bet ir į ta žiūrovą, kuris iki šiol daugumos teatrų tiesiog nepastebimas ar ignoruojamas. Tai bus netradicinis festivalis, kuris žada menų – kino, muzikos, teatro, fotografijos, multimedijos, performanso – sintezę.
Festivalio “Teatro fantomas” lankytojai turės progą iš pasyvių stebėtojų tapti aktyviais renginio dalyviais. Jiems bus pasiūlyta dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, dalyvauti diskusijose, pažinti teatro virtuvę. Tai suteiks galimybę pasijusti profesionaliu aktoriumi, pabūti scenoje, išbandyti teatro grimą, kostiumus, išmokti daryti kaukes ir amuletus. Jau dabar visi norintieji gali dalyvauti video- ir fotografijų konkurse „Padaryk teatrui“, nes šio festivalio metu vienas vakarinis renginys bus skiriamas jaunųjų menininkų videodarbų peržiūrai.
Ieškodami naujų sprendimų festivalio organizatoriai vakariniam koncertui suorganizuoti numatė ir neįprastą erdvę – teatro dekoracinę. Koncertuoti pakviesti žinomi užsienio atlikėjai, kurie Lietuvoje pasirodys pirmą kartą ir kurių vardą šiuolaikinės muzikos klausytojai linksniuoja jau ne vienerius metus.
Festivalio metu jaunajai ir vyresniajai, bet gebančiai išlikti jaunatviška, publikai bus pristatyti keturi Kauno valstybinio dramos teatro spektakliai: „Švyturys”, „Žvaigždžių kruša”, „Kelionė į kambario vidų” ir “Medėjos vaikai”. Trapus ir preciziškai subtilus monospektaklis „Švyturys” bei ironiškai griausminga „Žvaigždžių kruša” teatro publikai jau pažįstami ir artimi kūriniai, kurie kiekvienas kitaip giliai analizuoja jaunų žmonių santykį su pasauliu ir su pačiais savimi.
Žiūrovai galės įvertinti ir premjerą „Medėjos vaikai” pagal Susan Osten ir Pero Lysanderio to paties pavadinimo dramą. Šis spektaklis, kurį stato režisierius Antanas Gluskinas, yra visiškai unikali ir naujoviška vaikiško spektaklio traktuotė – jo kūrėjai su vaiku siekia kalbėti be užuolankų, nutylėjimų, apgaulės ir naivaus mažučiavimo. Susan Osten yra radikali teatro vaikams reformatorė, iki šiol Lietuvos publikai pažįstama tik savo teoriniais sprendimais, kuriuos teatrologė Rūta Oginskaitė yra pristačiusi knygoje „Teatras be pasakų”.
Prie festivalio prisijungs ir Jaunimo teatro režisierius Ignas Jonynas, kurio pastatytas spektaklis „Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos” pagal Xavier Durringer dramą jau išsikovojo tvirtas jaunųjų žiūrovų pozicijas.
Šį rudenį vėl bus skelbiamas lietuviškos dramaturgijos konkursas, kurio rezultatas – balandį įvyksiantys dramų skaitymai. Juos režisuoti bus pakviesti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirto režisūros kurso studentai.
Gruodžio mėnesį rampos šviesą išvys režisierės Agnės Dilytės statomas spektaklis jaunimui „Atsargiai – baubai”. Tai pernai skelbto pasakos režisieriaus konkurso nugalėtojos darbas Kauno dramos teatro scenoje.
Režisieriaus Gintaras Varnas pristatys spektaklį pagal vieną naujausių dar mažai statytą Dea Loher pjesę „Ruzvelto aikštė”. Šį spektaklį galima pavadinti braziliškai vokiškos pjesės lietuviškąja interpretacija. Žanrine prasme tai sunkiai nusakomas daugiasluoksnis kūrinys, kone egzistencialistinis koliažas, sudarytas iš liūdną šypseną keliančių gyvenimiškų pasakojimų, kurie dvelkia savotiška šiluma. Spektaklyje vaidins Viktorija Kuodytė, Dainius Svobonas, Daiva Stubraitė, Gytis Ivanauskas. Kartu su užpernai jo paties režisuotu kūriniu „Nekalti” pagal tos pačios dramaturgės pjesę šis spektaklis sudarys savotišką diptichą.
Režisierius Alvydas Lebeliūnas žiūrovų teismui pateiks spektaklį „Juodas paukštis”, kuris žiūrovą nukels į Niujorką, į asocialių, neturtingų ir ligotų žmonių būstą. Tai spektaklis apie šviesos, šilumos ir meilės paieškas gyvenant socialiniame purve, apie dviejų žmonių ryšį net ir tada, kai jis atrodo neįmanomas. Spektaklį „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai” pristatys režisierius Raimundas Banionis. Šioje istorijoje dviejų sutuoktinių santykiai nušviečiami Agatos Christi verto detektyvo šviesoje, o jausmai paverčiami tikru rebusu. Tai turėtų būti intriguojantis pasakojimas apie smulkias nuodėmes ir nusikaltimus.
LMTA aktorinio kurso studentai vaidins ne tik „Medėjos vaikuose“, bet pavasarį pasirodys ir su spektakliu – koliažu “Šekspyriada”.
Pavasarį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio kurso studentai Gintaro Varno režisuotame spektaklyje „Šekspyriada” pristatys jauną ir chuliganišką Šekspyrą. Šis spektaklis gimsta iš minties, jog V. Šekspyro kūriniai neturi būti atskirti vienas nuo kito, o scenoje gali gyvuoti kartu. Žiūrovams žadama pateikti šio dramaturgo personažų galeriją, veiksmo ir situacijų variacijas, neįtikėtiną komedijų ir tragedijų dermę.
Nebus pamiršti ir klasikinės dramaturgijos gerbėjai. Garsi latvių režisierė Mara Kimelė, kažkada pastačiusi spektaklį „Šokių pamoka“, Ilgojoje Kauno teatro salėje statys Antono Čechovo „Dėdę Vanią”.
