Baroko operos klasėje – pamoka atlikėjams ir žiūrovams

2007-08-08 Lietuvos rytas/ Mūzų malūnas 2007 08 07

aA

Aušra Pilaitienė

Teatre – edukacinis projektas

Spektaklio scenografiją sukūrė dailininkas Gintaras Makarevičius. Scena iš I veiksmo

„Manau, Monteverdi būtų patenkintas“, – italų kompozitoriaus Claudio Monteverdi operos „Orfėjas“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvertino muzikologė Daiva Kšanienė. Žiūrovai taip pat buvo patenkinti, apipylė atlikėjus gėlėmis ir stovėdami ilgai jiems plojo. Klaipėdos teatras žengė drąsų žingsnį – pirmas Lietuvoje pastatė pirmąją pasaulyje išlikusią operą.

Mantujoje, kunigaikščio Vincenzo Gonzagos dvare, prieš 400 metų pirmą kartą parodyta opera „Orfėjas“ sulaukė stulbinamo pasisekimo, todėl kompozitorius buvo priverstas muziką ir tekstą užrašyti – tais laikais tai buvo neįprasta.

Teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės teigimu, šis pastatymas uostamiesčio scenoje edukacine prasme svarbus ir atlikėjams, ir žiūrovams, galintiems pajusti senosios muzikos žavesį.

Mokėsi dainuoti ir groti kitaip

Prikelti senąją operą naujam gyvenimui ryžosi dirigentas Martinas Lutzas iš Vokietijos. Pasak jo, pastaruoju metu Europoje barokinė muzika įtraukta į daugelio teatrų repertuarus. Tai ne pirmasis M.Lutzo susidūrimas su „Orfėjumi“, tačiau su šiuolaikiniu orkestru jis dirbo pirmą kartą.

Muzikantams teko ne tik išmokti groti kitaip – pavyzdžiui, kad smuikas skambėtų kaip viola da gamba. Prireikė ir senovinių barokinių instrumentų: klavesino, vargonėlių, senųjų fleitų, teorbos.

Solistams taip pat teko laikinai pamiršti, ko jie buvo išmokę. Opera atlikta originalo – italų – kalba. „Muzika ir kalbos ritmas joje – glaudžiai susiję, kalba pereina į deklamaciją, o iš jos išplaukia melodija. Viską stengėmės perteikti kuo tiksliau“, – sakė M.Lutzas. Žiūrovai galėjo sekti tekstą – Alessandro Striggio libretą į lietuvių kalbą išvertė Ramutė Skučaitė.

Iššūkis šių dienų žmogui

Orfėjas (Andrejus Kalinovas) ir Euridikė (Rasa Ulteravičiūtė). Michailo Raškovskio nuotraukos

Operos režisierius Jonas Vaitkus mano, kad „Orfėjas“ – didelis iššūkis šių dienų žmogui. „Pirmąkart dirbome su tokia medžiaga, kuri reikalauja ne tik kitokių profesinių įgūdžių, bet ir susikaupimo, dėmesio, tylos, plataus kultūrinio akiračio, vaikiško nuoširdumo“, – tikino J.Vaitkus.

Jo sprendimu teatro scena tapo klase, o choristai buvo susodinti į suolus. Spektaklis vyko tarsi pamoka: mokosi ir atlikėjai, ir žiūrovai. Orfėjo vaidmenį atlieka Andrejus Kalinovas. Jis magistro darbui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pasirinko „Orfėjo“ interpretacijas, išmoko visą kūrinį atmintinai ir svajojo atlikti šį vaidmenį scenoje.

Šiuo metu Austrijoje, Graco universitete, besistažuojantis solistas pagrindinę Orfėjo ariją dainavo su vokalinėmis puošmenomis – kaip ir pirmasis jos atlikėjas italų tenoras Francesco Rasi. Tuomet buvo vertinamas natūralus ir tyras, o ne stiprus, emocionalus dainavimas.

Muzika be puošmenų

„Įspūdžiai geri. Pradžioje turbūt daugeliui buvo sunkiau susivokti, kas čia vyksta – tokią muziką girdime retai, esame pripratę prie romantizmo muzikos, XIX amžiaus operų – Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini, Piotras Čaikovskis.

O čia – gryna muzika. Galime dėti lygybės ženklą: muzika – tai grožis, grožis – tai muzika. Ir nereikia pašalinių dalykų, puošmenų. C.Monteverdi sugebėjo pasiekti optimalų santykį tarp žodžio ir muzikos“, – sakė D.Kšanienė.

Muzikologės nuomone, žiūrovai pasiilgo „gryno, tikro daikto“, o C.Moneteverdi opera – muzikos grynuolis be jokių priemaišų, be sceninių aistrų, be lakstymo, draskymosi scenoje.

Bet santūria, net asketiška, laikysena taip pat viską galima pasakyti – Euridikei mirus ir atsidūrus požemio karalystėje, nulenktos visų choristų galvos žmones veikia ne mažiau negu rankų grąžymas.

Euridikės vaidmenį atliko Rasa Ulteravičiūtė, Muzikos, Prozerpinos – Eglė Chisiu, Silvijos, Vilties – Dalia Kužmarskytė. Spektaklio scenografas ir kostiumų dailininkas – Gintaras Makarevičius, chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas, vokalo konsultantas – žymus vokiečių muzikantas, senosios muzikos interpretavimo specialistas Svenas Schwannbergeris (jis taip pat grojo teorba), choreografas – Aurelijus Liškauskas.

„Orfėjas“ parodytas tik du kartus – Klaipėdos muzikiniame teatre ir Juodkrantės lauko estradoje. Spalį spektaklį galės išvysti Vilniaus, Kauno ir Kaliningrado muzikos gerbėjai.

Barokinės operos premjera įsiliejo į 10-ąjį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis pajūris“, kuris šįmet skirtas operos 400-ajam gimtadieniui.

Naujienos