 |
| Atidarymo fiesta |
Savaitgalį Druskininkų mieste prie „Nemuno“ sanatorijos salės būriavosi smalsuoliai – čia iš riaumojančių motociklų liejosi klasikinės muzikos akordai, valso sūkury sukosi Arlekinas su baikeriu, į taktą lingavo Čarlis Čaplinas, riteriai, venecijietiškos skulptūros ir kiti neatpažintos tapatybės personažai. Jie skelbė didijį Druskininkų teatro festivalio atidarymą. Festivalis prasidėjo spalvingu, juokingu ir išmoningu Čekijos teatro „Image“ spektakliu.
Artimiausiomis dienomis festivalyje pamatysime, kaip publikos numylėtinį Merūną dainavimo meno mokys televizijos ir teatro žvaigždė Nijolė Narmontaitė, rašytojas Gintaras Grajauskas „ganys“ klaipėdietišką „Kontrabandą“, o „Keistuoliai“ studijuos vaikystės etiudus.
Intriguojančios metamorfozės
Vienas iš pernai metų festivalio favoritų, Alytaus miesto teatras, kaip visuomet literatūriškai aktualus ir socialiai šiuolaikiškas. Pernai jų spektaklis pagal Melvino Burgesso „Heroiną“ sulaukė didelio susidomėjimo. Šiemet alytiškiai parodys „Metamorfozes“ pagal Franzo Kafkos apsakymą. Pasak režisieriaus ir inscenizacijos autoriaus Arvydo Kinderio, žiūrovai pamatys fantastinę tragikomišką istoriją apie pasiaukojimą, pareigą ir kaltę. Gyvenimo rutinoje paskendęs komivojažierius Gregoras, vieną rytą pabudęs, suvokia, jog nustojo būti žmogumi... Ši metamorfozė aukštyn kojomis apverčia ne tik paties herojaus gyvenimą, bet ir jį supančių žmonių vertybių sistemą. Kur veda individo atskirtumas, kai jis iškrenta iš visuotinai priimtos matricos? – klausia spektaklio autoriai.
Atnaujintame spektaklyje „Meistriškumo pamoka“ pamatysime operos primadoną Marią Callas saulėlydžio šviesoje. Čia atkuriami 1972-ieji, kuomet dainininkė vedė meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo mokykloje. Dvasinį maksimalizmą, kurio ji reikalavo iš savo studentų, puikiai perteikia aktorė Nijolė Narmontaitė. Emocingą jos vaidybą balsais atkartoja kylančios operos žvaigždės Ieva Simonavičiūtė, Onutė Golobovaitė, Justas Šervenikas ir publikos numylėtinis, realybės šou „Kelias į žvaigždes 2” nugalėtojas Merūnas Vitulskis.
Heroję užplūstančiuose prisiminimuose regime jos ankstesnį triumfą ir asmeninio gyvenimo peripetijas. Jos balsas skambėjo visose didžiosiose pasaulio operos scenose, tačiau solinę karjerą lydėjo konfliktai su jos nemylėjusia motina, žiauri profesinė kova, santuoka su 30 metų vyresniu ir jos talentą išnaudojusiu plytinių savininku, ir pagaliau tiek šią santuoką, tiek pačią Callas sužlugdžiusi jos beprotiška meilė graikų milijardieriui. Scenoje Callas drąsiai griovė gražaus dainavimo tradiciją. Didžiausia jos stiprybė buvo gebėjimas atskleisti draminę personažo esmę, aistringai išgyventi pačių skirtingiausių herojų likimus. Šio talento nestinga ir aktorei Nijolei Narmontaitei, kuri su „Meistriškumo pamoka“ ir jaunuoju scenos partneriu Merūnu ką tik grįžo iš prestižinio Vitebsko dainų festivalio „Slavianskij Bazar“. Nors Baltarusijoje Merūnas iškovojo 16-ą vietą, jam aistringai plojo pati Patricia Kaas ir Rusijos scenos įžymybės.
 |
| „Kontrabanda” prieš dešimt metų. Nuotraukos iš festivalio archyvo |
Šeštadienį Druskininkų teatro festivalyje pasirodys grupė „Kontrabanda“ – bliuzo, roko ir puikios Gintaro Grajausko poezijos derinys. Poetas, eseistas, romanistas, dramaturgas, dienraščio „Klaipėda“ kultūrinio priedo „Gintaro lašai“ redaktorius bei grupės gitaristas ir solistas Grajauskas kartu su gitaros virtuozu Viliumi Ančeriu ir būgnininku Kęstu Bubliu ne taip dažnai pasirodo scenoje. „Kontrabanda“, kurios trys albumai pasirodė 1993-1995 metais, iš karto tapo kultine akademinio jaunimo grupe. Visi dainų tekstai yra paties Gintaro Grajausko – ir nė vieno jų nerasime jo poezijos knygose.
Kaip teigia jis pats, poeto-muzikanto drama neįmanoma. „Muzika man visuomet buvo pati tobuliausia formos mokytoja, o literatūra išmokė žaisti niuansais, pasikartojimais ir nutylėjimais. Ta „Kontrabandos“ manualinė technika, piano-forte kontrastai greičiausiai atklydę ne tiek iš Bacho polifonijos, kiek iš literatūros“.
Sekmadienį „Keistuoliai“ mažųjų žiūrovų paklaus, ar vieneri metai – daug ar mažai? Spektaklio „Vaikystės etiudai“ autorius ir režisierius Antanas Gluskinas siūlo pažvelgti į tai filosofiškai – penkiametės mergaitės akimis. Jai tai – visas gyvenimas, nes per vienerius metus gali susitaikyti ir susipykti tėvai, gali dingti ir vėl atsirasti geras draugas. Svarbiausia – į viską žiūrėti su atlaidžia šypsena ir džiaugtis šia diena bei tave supančiais žmonėmis.
Solo jausmams
Antradienį „Lietuvos kino sanatorija“ kviečia prisiminti legendinį Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos filmą „Jausmai“. Nespalvotoje 1968 m. dramoje vaidina visas Lietuvos aktorių žvaigždynas: Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Bronius Babkauskas, Laimonas Noreika, Algimantas Masiulis, Gediminas Karka, Vytautas Paukštė, kiti. Juostoje meilės, ištikimybės, pareigos, sudėtingų vidinių pergyvenimų tema plėtojama pirmųjų pokario metų fone. Pasakojimas apie intymius tarpusavio santykius pereina į beveik epinį paveikslą apie laiką ir jo poveikį žmonėms. Šis filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų sąjungoje, išskyrus Lietuvą. Prieš dešimtmetį Lietuvos kino kritikai „Jausmus“ pripažino geriausiu lietuvių filmu. Po filmo peržiūros, susitikime su žiūrovais dalyvaus kino kritikas Skirmantas Valiulis, aktorius Regimantas Adomaitis bei Eugenija Bajorytė.
Ateinantį ketvirtadienį žiūrovų laukia pažintis su neįprasta garsaus suomių režisieriaus ir dramaturgo Kristiano Smedso ir aktorės Aldonos Bendoriūtės „Nusikaltimo ir bausmės“ versija, kurią sudaro dešimt scenų – „dainų“. Dostojevskio romane pagrindinis personažas yra Raskolnikovas, o spektaklio centre atsiduria jo mylimoji Sonia. Režisierius perkelia „Nusikaltimo ir bausmės“ herojus ir jų istorijas į XXI a. Europą – galbūt Lietuvos provinciją, o gal Paryžiaus priemiesčius... Veiksmas prasideda pasibaigus romano įvykiams, kai Sonia sugrįžta mintimis į praeitį.
Visus vaidmenis vaidina viena Aldona Bendoriūtė – ir nustėrusią Sonią, tarsi atsiprašinėjančią už visus ir už visa, ir girtuoklį tėvą Marmeladovą, ir koketišką savo pamotę, ir tą bjaurią senę, virš kurios pakimba Raskolnikovo kirvis. Aktorė persikūnija čia pat, žiūrovų akivaizdoje, be jokio grimo, vos pakeitusi intonaciją ar drabužio detalę.
„Šiai istorijai pakanka vienos aktorės, jeigu ji yra tokia kaip Bendoriūtė“, – teigė spektaklį pamatę užsienio kritikai. Aktorė nebijo fiziškai itin sunkios pusantros valandos. Režisierius jai parašė karštligiškai gražų tekstą, kuriame susijungia karščiuojantis jautrumas, viską užplūstantis pyktis ir pasaulį gelbstinti meilė. Kristianas Smedsas siekia šilto ir tiesioginio dialogo su žiūrovais, todėl juos pakviečia į Sonios kambarėlį. Mažoje erdvėje, kur beveik išnyksta riba tarp aktoriaus ir žiūrovų, Sonia pasakoja savo istoriją iš arti matydama žiūrovų akis. Tad tikėjimas stebuklu visuomet yra šalia.
Žiūrovai yra skatinami aktyviai balsuoti už geriausią festivalio spektaklį, aktorių ir aktorę. Apdovanoti bus ir laureatai, ir aktyviausias balsuotojas.
 |
| Aldona Bendoriūtė – ir Sonia, ir Marmeladovas, ir Liza. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
Druskininkų teatro festivalio inf.
„Nemuno” sanatorijos salėje (T. Kosciuškos g. 6)
Liepos 19 d. (ketvirtadienis) 20 val.
Franz Kafka METAMORFOZĖ, rež. A. Kinderis
Liepos 20 d. (penktadienis) 20 val.
Terence McNally MEISTRIŠKUMO PAMOKA (Maria Callas), rež. G. Padegimas
Liepos 22 d. (sekmadienis) 15 val.
VAIKYSTĖS ETIUDAI, rež. A. Gluskinas
Liepos 26 d. (ketvirtadienis) 20 val.
LIŪDNOS DAINOS IŠ EUROPOS ŠIRDIES, rež. K. Smeds (Suomija)
Restorane – muzikiniame klube „Kolonada“ (V. Kudirkos g. 22)
Liepos 21 d. (šeštadienis) 21 val.
Bliuzo grupė KONTRABANDA (Klaipėda)
Sanatorijos „Lietuva” salėje (V. Kudirkos 45, Druskininkai)
Liepos 24 d. (antradienis) 20 val.
JAUSMAI (1968 m.), rež. – Almantas Grikevičius, Algirdas Dausa
