 |
| Laimonas Noreika „Oidipe karaliuje”. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
„Būčiau melagis, jei sakyčiau esąs vargšas ir nelaimingas dėl savo gyvenimo“ – visai neseniai kalbėjo aktorius Laimonas Noreika atėjusiems jo kalbinti studentams. „Visą laiką buvau užsiėmęs. Daugybė vaidmenų. Ir stambių: visa Marcinkevičiaus trilogija, Kazimieras Sapiega, karalius Lyras... O šalia – poezija. Jaučiausi reikalingas. O ko daugiau artisto laimei reikia?“.
Šiąnakt netekome Aktoriaus, kurio asmenyje jungėsi „anas“ ir „šis“ laikas, istorija tapęs ir dabartį kuriantis teatras. Aktoriaus, kurio skaitomi Adomas Mickevičius, Vincas Mykolaitis Putinas, Maironis, Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris rikiavosi šalia Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, o vaidmenų Henriko Vancevičiaus, Aurelijos Ragauskaitės, Irenos Bučienės spektakliuose patirtis iš praėjusio amžiaus antros pusės pastaraisiais metais žiūrėjo į mus nuo avanscenos Piemens iš „Oidipo karaliaus“ akimis. Aktoriaus, kokių būna vienetai ir kuris spinduliavo neįmanomą sufalsifikuoti tikros asmenybės orumą.
Praėjusiais metais lapkričio 27 dieną aštuoniasdešimties sulaukęs Laimonas Noreika, vienas iš garsiojo lietuvių kurso Maskvos Lunačarskio teatro meno institute (1947-1952), beveik dešimtmetį dirbo Kaune - muzikiniame ir dramos teatruose, o vėliau daugiau kaip trisdešimt metų (nuo 1963 iki 1994) Akademiniame dramos teatre Vilniuje, dėste tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje.. Tarp beveik šimto vaidmenų - Neznamovas iš A.Ostrovskio „Be kaltės kalti”, Prozorovas ir Gajevas iš A.Čechovo „Trijų seserų”, Ragūnas iš J.Grušo „Herkaus Manto”, Dausprungas, Masalskis, Mažvydas, Piladas iš Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo”, „Katedros”, „Mažvydo”, „Prometėjo.Ikaro”, Sapiega iš B.Sruogos „Kazimieras Sapiega”, Viktoras iš A.Millerio „Kainos”, Lyras iš W.Shakespeare’o „Karaliaus Lyro”, Fuldalas iš H. Ibseno “Juno Gabrielio Borkmano. Išėjęs iš Akademinio dramos teatro, keleris metus keliavo po pasaulį kaip Feropontas Eimunto Nekrošiaus „Trijose seseryse“, o paskutiniuoju Laimono Noreikos vaidmeniu tapo Piemuo iš „Oidipo karaliaus“ Oskaro Koršunovo teatre.
Šalia teatro – dar kelios dešimtis vaidmenų kine. Iš lietuviškųjų ryškiausias – partizanų vadas Aitvaras Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“. Vaidmuo, slapčia sprogdinęs sovietiniam laikui deramą ištarmę akivaizdžiu aktoriaus sukurto personažo grožiu.
Daugeliui žiūrovų Laimonas Noreika tapo aktoriaus - poezijos skaitovo etalonu. Parengęs apie dvidešimtį poezijos programų nuo pat 1964-ųjų metų skaitė jas Lietuvoje ir lietuvių kolonijose JAV, Kanadoje, Australijoje, Lenkijoje, paliko kelioliką poezijos įrašų. „Poeziją skaitau tik tą, dėl kurios einu iš proto! Dažnai klausia manęs, koks mėgiamiausias mano autorius. Atsakau, kad skaitau tik mėgiamiausius. Kitokių neskaitau.“ – sakė aktorius ir nesibodėjo vežti savo mylimą poeziją žiūrovams į atokiausias scenas.
Laimonas Noreika buvo ne tik labai gerbiamas, ne kartą apdovanotas (tarp apdovanojimų - Lietuvos Nacionalinė premija, Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, Padėkos už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai apdovanojimu), bet ir ypač žiūrovų mylimas. O pats apie savo santykį su publika Aktorius yra kalbėjęs: „Teatre svarbiausias yra žiūrovas. Be jo nėra jokio teatro. Galim užlipt ant scenos ir vaidint į valias, repetuot, bet teatras gimsta tik tada, kai salėj bent vienas žmogus sėdi ir žiūri į mus, aktorius. Užlipu ant scenos ir publikos juk nematau. Šviesa mane apakina. Tačiau nors nematau, jaučiu ją, jos kvėpavimą, skleidžiamą tylą.“
Šiandien tyla liko mums. Kartu su vaidmenų ir eilėraščių prisiminimais ir Laimono Noreikos knygomis - „Aktoriaus dienoraščiai“ (1999), „Vidurnakčio užrašai“ (2001) ir „Čiurlionio 16“ (2003).
Amžiną atilsį...
Menų faktūros inf.
Velionis Laimonas Noreika bus pašarvotas Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, atsisveikinti su aktoriumi bus galima birželio 2 d., šeštadienį, nuo 9 val.
Karstas išnešamas birželio 3 d., sekmadienį, 14 val. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
