 |
| Klaipėdos teatro aikštė gali greitai pasikeisti. Jcornelius nuotrauka iš lt.wikipedia.org |
„Nesąmonė, kad 200 metų stovėjęs Klaipėdos dramos teatras sugriūtų per 20 metų“,– sako jo vadovas Gediminas Pranckūnas. Paskutinė rekonstrukcija nebuvo pavykusi, ir šiandien direktorius neturi kitos išeities: teatras veiks iki vasario 1 dienos, o vėliau išsibarstys po visą miestą. Mažoji salė, garsėjusi vieninteliu Lietuvoje unikaliu mechanizmu – besisukančia žiūrovų sale – jau uždaryta, nes sienos skilo, stogas „nusėdo“ 15 cm. Uždaryta remontui bus ir didžioji salė, nes neremontuojamas skils visas teatras. Metus dirbę ekspertai iš Gedimino technikos universiteto įvertino situaciją ir konstatavo tragišką padėtį. Dabar vien projektavimo darbams reikia 1 300 000 Lt. Šiandien iš Vyriausybės gauta 300 000, dar Kultūros ministerija pažadėjo 100 000 Lt. O visa rekonstrukcija kainuotų jau dešimtis milijonų, nes reikia tvirtinti pamatus, sienas, keisti elektros instaliaciją, tvarkyti vandentiekį. „Iš esmės tai ne teatro remontas, o viso teatro rekonstrukcija,– sako vadovas,– ir pigiau būtų pastatyti naują“.
Bet uždarytas teatras vis tiek turi užsidirbti: elektra visą laiką bus reikalinga, nes požeminiai siurbliai turi nuolatos iš pamatų išpumpuoti vandenį. Susiduriama su aibe problemų: pirma – kur padėti visą teatro ūkį nuo žiūrovų salės kėdžių iki baldų, kompiuterių, technikos? Buvo pasiūlytas Tabako fabrikas, bet ten ir taip viskas išvogta, erdvės apleistos ir nusiaubtos, tarpais net nėra stogo. Antra – kur aktoriams repetuoti, nes keletui metų sustoti ir nieko nedaryti teatras negali. Trečia – kaip elgtis su jau sudarytais planais?
Miesto valdžia pasiūlė perkelti spektaklius į Klaipėdos Žvejų rūmus, Klaipėdos koncertų salę. „Su mažaisiais spektakliais mes dar galime susidoroti, juos perkelti į mažesnes erdves, nors, kaip Koncertų salės atveju, jos ir nepritaikytos spektakliams. Bet ką daryti su dideliais?“ – svarsto Pranckūnas. Žvejų rūmų didžiojoje 1200 vietų salėje jie „paskęs“, o kitų erdvių nėra. Dabar galvojama apie kooperaciją su Klaipėdos muzikiniu teatru, galbūt ten būtų įmanoma repetuoti ar bent jau rodyti spektaklius.
Ir nepaisant tokių nevilčių planai nemaži: po pertraukos dėl Italijoje statytos „Užburtosios fleitos“ šiandien jau vėl teatre pradėjo dirbti Oskaras Koršunovas. „Sirenų“ festivalyje buvo parodytas 40 minučių eskizas „Į Damaską“ pagal Augusto Strindbergo „Kelionę į Damaską“ (jį pernai Koršunovas buvo pastatęs Oslo Nacionaliniame teatre). „Būtinai jį pabaigsime ir dar suvaidinsime šioje salėje“,– nusiteikęs teatro vadovas. Bet jau Gintaras Varnas čia dirbti atsisakė: jis norįs repetuoti ir statyti tik teatre, o čia jam tektų Kauno teatro remontus iškeisti į remontus kitame mieste.
Vis dėlto direktorius planuoja įgyvendinti tai, kas jau sutarta. Darius Rabašauskas statys Vytauto V. Landsbergio „Angelų pasaką“, Kęstutis Macijauskas – Kazio Sajos „Žemaičių stiprybę“. Vasario pabaigoje Gytis Padegimas žada pradėti repetuoti airių dramaturgės Marinos Carr pjesę „The Mai“, spektaklio darbinis pavadinimas – „Pelėdos ežero kerai“. Kostas Smoriginas tęsia vyrų ir moterų temą ir Klaipėdoje statys Miros Gavrano (to paties, kur parašė „Viskas apie moteris“) pjesę „Viskas apie vyrus“. Vadovas neslėpė pasitenkinimo ir tuo, jog susitarta su Eimuntu Nekrošiumi spektaklio 2008 metais mažosios Lietuvos tema. „Jau surasti solidūs rėmėjai, sutarta su jais, pinigai pažadėti, bet dabar tik lieka esminis klausimas – kur statyti?“
XVIII a. miesto planuose minimi „Komedijų namai“ šiandien išgyvena tragediją.
Menų faktūros inf.
