Teatre daugiau išlošia tas, kuris lyg musė instinktyviai, be jokio svarstymo ar baimės pasileidžia įkaitusio šviestuvo link. O šiųmetinio tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ organizatoriai, regis, pasirūpino, kad sparnus nusvilti būtų kur.
Tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“ besibaigiant į „Meno forto“ palėpę sugužėjo būrys festivalių tinklo „Theatre Festivals In Transition“ jaunųjų teatro specialistų. Kai kurie pasidalino savo mintimis apie festivalyje matytus lietuvių spektaklius.
Makabrišku „Tigrinių lelijų“ kabaretu prasidėjęs šiųmetis teatro festivalis „Sirenos“ praėjusią savaitę sukėlė sostinėje tikrą teatrinių formų, aistrų ir įvykių cunamį.
Praėjusią savaitę „Sirenų“ teatro festivalis rodė rūsčius spektaklius, kuriuose vaidino ne tik aktoriai, bet ir videoekranai. „Sirenos“ pabrėžia žiūrovams, kad spektaklių žiūrėjimas – nuožmus sielos ir proto darbas, o ne kokia nors atgaiva laisvalaikiu.
Daugelis garsių Edwallio dainų skambės norvegų trupės POS Theatre Company spektaklyje-koncerte „Ateik!“. Allaną Edwallį vaidins ir jo dainas atliks Oslo Nacionalinio teatro aktorius Øysteinas Røgeris, vienas geriausių norvegų viduriniosios kartos aktorių.
„Orestėja“ yra kruvina nė kiek ne mažiau, nei galima buvo tikėtis. Tačiau joje vis tik svarbiausia – ne pats kruvinos krypties pasirinkimas.
Jaunosios estų aktorių kartos pažiba Juhan Ulfsak vaidins keletą Hamletų, bendraujančių tarpusavyje šiuolaikinių technologijų – video ir kompiuterinės technikos – pagalba.
Trečiadienį Nacionaliniame dramos teatre buvo parodytas vienas įdomiausių šių metų „Sirenų” festivalio spektaklių – Aeschylus „Orestėja“, kurį režisavo Berlyno „Deutsches Theater” režisierius Michaelis Thalheimeris.
Praėjusį Lietuvos teatro sezoną užbaigus „Naujosios dramos akcijos“ pristatytais Dešimt Dievo įsakymų, rudeninės „Sirenos“ mus pasitiko visomis septyniomis mirtinomis nuodėmėmis tigrinių lelijų pavidalu pražydusiomis Lietuvos Rusų dramos teatre.
