Naujoji Karališko Nacionalinio teatro interaktyvaus pasakojimo studija - tai vieta, kurioje scenografai bei režisieriai gali kurti žiūrovo teatrines patirtis, naudodami virtualiąją realybę ir 360 laipsnių vaizdo technologijas.
Virtuali ir papildyta realybė užtikrintai skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą - nuo Pokémon Go fenomeno iki nemokamai dalinamų kartoninių Google žiūronų. Teatre, kaip ir kitur, šios technologijos naudojamos vis dažniau. Pvz. pernai Anglijos nacionalinis teatras pastatė Damono Albarno miuziklą „Wonder.Land“ - psichodelinę šiuolaikinę Alisos stebuklų šalyje interpretaciją, kurią papildė nemokamu virtualių žaidimų ir interaktyvių patirčių pristatymu. Karališkasis Shakespeare´o teatras, bendradarbiaudamas su Intel kompanija, šiais metais rengiasi sukurti skaitmeninę Shakespeare´o „Audros“ versiją ir, nors teatro atstovai dar nėra atskleidę jokių detalių, jie užsiminė, kad ketina „panaudoti pačias pažangiausias technologijas“.
Neseniai Londono Vaterlo rajone atidaryta Anglijos nacionalinio teatro interaktyvaus pasakojimo studija, vienysianti rašytojus, aktorius, režisierius, scenografus ir skaitmeninės produkcijos kūrėjus interaktyvių patirčių, naudojant virtualią ir papildytą realybę, kūrimui bei pačioms interaktyvioms patirtims. Studija įsikūrusi tarnybinėse patalpose ir nėra atvira apžiūroms. Jos repertuare šiuo metu - keturi labai skirtingi kūriniai, sukurti naudojant virtualiąją realybę ir 360 laipsnių vaizdo technologijas: tai muzikinis vaizdo klipas pagal pernykštį spektaklį „Wonder.Land“; interaktyvi istorinė, edukacinė 1916 m. Velykų sukilimo patirtis, sukurta bendradarbiaujant su BBC; šiurpi ir jaudinanti pabėgėlio iš Sudano kelionė per Kalė džiungles „Home | Aamir“; ir nerūpestingas žvilgsnis į Nacionalinio teatro aktorių repeticiją.
Taip pat studijoje galima susipažinti su kompanijai Google priklausančia 3D piešimo programa Tilt Brush. Virtualios ir papildytos realybės technologija leis vartotojams pasirinkti foną bei rekvizitą ir, naudojant įvairias priemones bei spalvas, ant jų „piešti“. Su šia programa scenografai galės pirmiausia sukurti virtualią spektaklio scenografiją, ir tik paskui įgyvendinti ją tikrovėje. Ši programa panaši į Microsoft HoloLens, kuri pernai kartu su dizaino programa Autodesk Fusion 360 suteikė dizaineriams galimybę naudojant papildytos realybės technologiją patiems „ore“ kurti objektus.
„Tokiu būdu mes tobulėjame,“ - sakė Nacionalinio teatro skaitmeninės plėtros skyriaus viršininkas Toby Coffey. - „Dalis darbo skirta pasakojimui, o kita dalis - pačiam kūrybos procesui. „Home | Aamir“- tai labai svarbus pasakojimas, metantis iššūkį žiūrovų lūkesčiams ir atskleidžiantis pabėgėlių patiriamas emocines traumas, tuo tarpu tokių priemonių, kaip Tilt Brush naudojimas - tai scenografijos ateitis,“ - komentavo Coffey. - „Yra daugybė būdų teatre naudoti virtualiosios ir papildytos realybės, ir 360 laipsnių vaizdo technologijas.“
Nacionalinio teatro atstovų teigimu, skaitmeninės technologijos kūrybinėms grupėms suteikia galimybę „daryti kitokiomis priemonėmis sunkiai pasiekiamus arba net neįmanomus dalykus“, kaip pvz. žiūrovo panardinimas į aplinką, kurioje jis niekada neatsidurtų realiame gyvenime. Taip pat tikimasi, jog moderniausių technologijų naudojimas padės į teatrą pritraukti naujus žiūrovus: žmones, kuriems lankytis teatre per brangu arba tuos, kurie ankščiau teatru tiesiog nesidomėjo. „Turime galimybę savo nuolatiniams žiūrovams pasiūlyti naujų teatrinių patirčių, o naujiems žiūrovams - tokių, kurias sukurti anksčiau negalėjome,“ - tęsė Coffey. „Tai galinga žiūrovų pritraukimo į teatrą priemonė, kitoks kelias žmogui patekti į teatrą ir naujas būdas jo vaizduotei užvaldyti.“
Nors Nacionalinis teatras ir padarė pažangą, naudodamas skaitmenines priemones kūrybos procesui ir interaktyvių pasakojimų kūrimui, pasak Coffey, jis „tik pradėjo tyrinėti papildytos ir virtualios realybės technologijų galimybes.“ Ateity jos galės iš esmės pakeisti spektaklio kūrimo proceso eigą. „Konceptualūs menininkai, scenografai, gebantys sukurti visai naują pasaulį ir visa galva į jį pasinerti, galės dirbti vien virtualioje realybėje, o papildytos realybės technologijos padės techniniams darbuotojams kūrybos rezultatus perkelti į sceną. Tyrinėti šį procesą nepaprastai įdomu“.
O kas toliau? Šį rudenį Anglijos nacionalinio teatro interaktyvaus pasakojimo studija kartu su Kanados nacionaline kino taryba įkurs tyrimų laboratoriją, užsiimsiančią virtualios realybės vystymu interaktyvaus negrožinio pasakojimo tikslams. Šiuo metu teatras taip pat kuria pamatą naujiems virtualios realybės ir 360 laipsnių vaizdo technologijų projektams, tačiau daugiau smulkmenų kol kas neatskleidžia.
Daugiau vaizdų iš Anglijos nacionalinio teatro interaktyvaus pasakojimo studijos čia.
Parengė Judita Gliauberzonaitė
