Praėjus šešiolikai metų Oskaras Koršunovas grįžta į vieną svarbiausių meno renginių pasaulyje - Venecijos bienalę. Rugpjūčio pradžioje spektaklis „Hamletas" bus pristatomas bienalės teatro programoje, kurioje šiemet kaip niekad gausu garsiausių Europos teatrinių vardų, tokių kaip italas Romeo Castellucci, vokietis Thomas Ostermeieris ar britas Markas Ravenhillas.
Venecijos bienalės teatro programa - tai daugiau nei 8 dešimtmečius rengiama garsiojo vizualiųjų menų forumo dalis, kas dveji metai pristatanti įdomiausiai tuo metu kuriančius teatro menininkus.
Garsiausi Europos teatro vardai
Šiemet Venecijos bienalėje susirinks visas Europos teatro elitas. Programoje - tokie menininkai, kaip šveicaras Christophas Marthaleris (jam už gyvenimo nuopelnus bus skirtas šių metų Auksinis liūtas) , vokietis Thomas Ostermeieris, italas Romeo Castellucci, ispanas Lluisas Pasqualis, vokietis Falkas Richteris, belgai Janas Lauwersas ir Fabrice´as Murgia, prancūzė Yasmina Reza, britas Markas Ravenhillas bei kiti. Sidarbo liūtu už teatrinius ieškojimus bus apdovanota ispanų trupė Agrupación Señor Serrano. „Pastaruoju metu bienalės programoje stengiamės pristatyti laboratoriniais principais paremtus teatrinius ieškojimus", - teigia Alexas Rigola, programos meno vadovas bei vienas jos sudarytojų. (Visą teatro bienalės programą galima rasti čia
Bienalėje teatro menininkai ne tik pristatys šiuo metu ryškiausius savo darbus. Kūrybinėse dirbtuvėse jie dalinsis patirtimi su jaunais aktoriais, režisieriais bei dramaturgais.
„Šių metų kūrybinių dirbtuvių bei visos teatro programos tikslas - įnešti mokslinės laboratorijos dvasią į teatrinius ieškojimus. Bienalė turi tapti erdve, atvira diskusijoms ir eksperimentams. Tai lyg savotiška gamykla, gaminanti idėjas, galinčias išplėsti teatro galimybes", - pasakoja Rigola.
Lietuvių „Hamletas" rugpjūčio 2 d. bus vaidinamas Goldonio teatre. Pasak Koršunovo, tiesiog natūralu, jog šių metų bienalėje pristatoma pirmoji jo trilogijos dalis. „Bienalės meno vadovas, stebėjęs „Žuvėdrą" Katalonijoje, buvo ja sužavėtas. Jo nuomone, OKT teatras dabar yra vienas įdomiausių Europoje. Manau, jog vėlesnėse bienalėse parodysime ir „Dugne", ir „Žuvėdrą". Logiška ir prasminga, jog pirmiausia vykstame su „Hamletu" - juk trilogija prasideda būtent nuo šio pastatymo. Jaučiu, jog užsimezgė ilgas bendradarbiavimas, primenantis mūsų draugystę su Avinjono festivaliu", - teigia režisierius, jau planuojantis „Hamleto" repeticijas prieš išvykstant į Veneciją.
„Nesitikėjau, jog šie trys spektakliai bus taip aktyviai kviečiami į festivalius. Juk jie neturi išorinio efektingumo, ryškių politinių ar socialinių aktualijų, netgi pakankamai asmeniški. Čia aktoriai nebesislepia už ketvirtos sienos, netgi nevaidina, o personažų tekstais mėgina kalbėti apie save kaip apie žmones. Apskritai, dabartiniame Europos teatre juntama tendencija, kuomet vis mažiau dėmesio kreipiama į atrakcijas ir vis labiau atsigręžiama į tai, kas svarbiausia. O svarbiausia teatre - tai aktorius ir žiūrovas bei jų ryšys", - pasakoja Koršunovas.
Į bienalės programą - po 16 metų
„Hamletas" taps antruoju Oskaro Koršunovo spektakliu, pristatytu Venecijos bienalėje. Prieš 16 metų prestižinio renginio duris pravėrė „Roberto Zucco". Pasak režisieriaus, tai buvo vienos įsimintiniausių gastrolių apskritai.
„Roberto Zucco" pristatymas Venecijos bienalėje man įsimintinas, visų pirma - dėl Sauliaus Mykolaičio, kuris tą kartą suvaidino itin stipriai, ypač finale. Pjesė, parašyta remiantis tikrais įvykiais, pasakoja serijinio žudiko-poeto istoriją, dramą apie visuomenės ir individo kraštutinį konfliktą. Realus Zucco gimė Venecijoje - šis faktas veikė tiek mane, tiek Saulių. Finale, kuomet Zucco šoka nuo stogo ir nučiuožia riedutininkų rampa, atsidarė doko, kuriame vaidinome, galinės durys ir atsivėrė naktinės Venecijos panorama. Prisikėlęs Zucco išėjo į savo miestą. Tai buvo tikrai jaudinanti akimirka. Visgi, niekas iš jo artimųjų spektaklyje nepasirodė. Atėjo tik vairuotojas, vaikystėje jį vežiojęs į mokyklą", - prisimena Koršunovas.
1999-ieji Venecijos bienalėje tapo debiutu ne tik jaunam režisieriui Koršunovui - tai buvo pirmieji metai, kuomet bienalės programoje dalyvavo Lietuvos menininkai.
Kūrybinėse dirbtuvėse - „Mūsų klasė"
Bienalėje vyksiantis kūrybinių dirbtuvių ciklas - tai pernai prasidėjusių ieškojimų tęsinys. Koršunovas, pernai su italų aktoriais nagrinėjęs Antono Čechovo „Žuvėdrą", šiemet gilinsis į šiuolaikinę pjesę - lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko „Mūsų klasę". Tai pjesė apie lenkų miestelį, patyrusį sovietinę, vėliau - fašistinę okupaciją bei baisų holokaustą.
„Čia suvažiuoja labai geri aktoriai, su kuriais tikrai įdomu dirbti. Dirbtuvės „Žuvėdros" tema tapo atradimu man pačiam. Tai buvo ne istorijos pasakojimas, o polifoninis veiksmas. Buvo daugybė ninų ar konstantinų, kurių kiekvienas tuo pačiu metu skirtingai interpretavo vieną ar kitą situaciją. Vargu ar dabar įmanoma atrasti stipresnius workshopus negu Venecijos bienalėje", - prisimena Koršunovas.
Kūrybinės dirbtuvės Venecijoje - ne vienintelis Koršunovo susidūrimas su „Mūsų klase" šią vasarą. Šiuo metu režisierius šį kūrinį stato Oslo nacionaliniame teatre. Premjera įvyks jau rugsėjį.
„Norvegų aktorių susidomėjimas „Mūsų klase" tiesiog neįtikėtinas. Netgi statydamas Strindbergo ar Ibseno kūrinius nepastebėjau tokio jų susidomėjimo. Kodėl? Visų pirma, tai juos sukrečia. Antra - jie visiškai nežino Rytų Europos istorijos. Nežino ne tik norvegai, apskritai vakariečiai. Jie istoriją suvokia labai egocentriškai. Juk esminiai įvykiai vyko būtent Rytų Europoje, ypač kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą. Tokie įvykiai vyksta ir dabar. Jiems tai - didelės atvertys. Labai įdomu šią medžiagą nagrinėti su norvegais. Manau, bus įdomu ir su italais", - teigia režisierius.
Pasirodymas Venecijos bienalės teatro programoje vainikuos sėkmingą 16-ąjį OKT/Vilniaus miesto teatro sezoną, kuriame - gausu gastrolių tiek pagrindiniuose Europos festivaliuose, tiek atokiuose kraštuose. Trupė spektaklius pristatė dešimtyje festivalių Kinijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Gruzijoje, Rumunijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje. Pasak režisieriaus, tarptautinėje erdvėje vėl juntamas didelis susidomėjimas OKT/Vilniaus miesto teatru.
„OKT teatras nuo pat pradžių dalyvavo aukščiausioje Europos teatrų festivalių lygoje, ypač tarp 2000-ųjų ir 2005-ųjų metų. Gastroliavome pagrindiniuose festivaliuose, o jie koprodiusuodavo mūsų pastatymus, todėl galėjome kurti itin didelio mąsto spektaklius. Vėliau kiek praradome pozicijas. Bet dabar vyksta savotiškas renesansas, kuomet vėl sugrįžtame į pagrindinius festivalius, tarp jų - ir Venecijos bienalę", - teigia Oskaras Koršunovas.
OKT/Vilniaus miesto teatro, Menų faktūros inf.
